Trumpai aprašome penkias šios mažos Pietų Kaukazo valstybės kultūros ir istorijos ypatybes.
Biblinė žemė
Armėnija, kuri IV amžiuje tapo pirmąja pasaulio šalimi, oficialiai priėmusia krikščionybę, yra senovinė biblinė žemė. Ten, kaip rašoma Pradžios knygoje, po pasaulinio tvano ant Ararato kalno sustojo Nojaus arka.
Armėnai Ararato kalną, kuris dabar yra Turkijos teritorijoje, laiko nacionaliniu simboliu. Jis vaizduojamas Armėnijos herbe ir ant pinigų.
Bibliją į armėnų kalbą V amžiuje išvertė šv. Mesropas Maštocas – savotiško armėnų raidyno kūrėjas.
Didysis nusikaltimas
1914 metais kilus Pirmajam pasauliniam karui, Armėniją, kuri daugumą savo istorijos metų buvo okupuota užsienio galių, pasidalijo Osmanų ir Rusijos imperijos.
Karo metu turkai išžudė ar deportavo daugiau kaip 1,5 mln. armėnų – tai tragiškiausias armėnų istorijos įvykis, kurį jie vadina „Meds Jeghern“ – Didžiuoju nusikaltimu.
Iki šiol Armėnija ir Turkija kariauja piktą diplomatinį karą dėl to, ar šios žudynės turėtų būti vadinamos genocidu.
UNESCO lobiai
Žymioje Armėnijos kultūros institucijoje, Mesropo Maštoco senovinių rankraščių institute „Matenadaran“, saugomas šalies nacionalinis lobis: didžiulė senovinių rankraščių kolekcija, apimanti kone visas šalies senovės ir viduramžių mokslo bei kultūros sferas.
Pripažįstant šios kolekcijos – vienos didžiausių pasaulyje – pasaulinę reikšmę, ji 1997 metais buvo įrašyta į UNESCO registrą „Pasaulio atmintis“.
Kolekcijoje yra daugiau kaip 17 tūkst. rankraščių, knygų ir 30 tūkst. kitų dokumentų, apimančių tokias įvairias sritis kaip teologija, filosofija, istorija, medicina, literatūra, meno istorija ir kosmografija armėnų kalba bei daugeliu kitų kalbų.
Dudukas
Armėnijos nacionalinės tapatybės simboliu yra tapęs tradicinis medinis pučiamasis muzikos instrumentas dudukas, kuris buvo žinomas dar armėnų karaliaus Tigrano Didžiojo laikais (95–55 m. pr. m. e.).
Šiais laikais iš abrikoso medienos gaminamas armėniškas dudukas turi savitą konstrukciją ir atlikimo techniką, šiltą ir švelnų tembrą.
Duduko muzika skamba atliekant populiarias tradicines armėnų dainas bei šokius, per tokius socialinius renginius kaip vestuvės, metinės ir laidotuvės. 2005 metais UNESCO duduko muziką įrašė į nematerialiojo žmonijos paveldo sąrašą.
Žvaigždėmis žėrinti diaspora
Armėnų diasporą, susiformavusią po minėtų 1915 metų žudynių, dabar sudaro maždaug 8–10 mln. žmonių ir šioje bendruomenėje yra daug garsenybių.
Šaknų Armėnijoje turi realybės televizijos superžvaigždė Kim Kardashian, velionis dainininkas Charles'is Aznavouras, dainininkė ir aktorė Cher, prancūzų futbolo puolėjas Youri Djorkaeffas.
Politiškai įtakinga diaspora stipriausias pozicijas turi Rusijoje (1,5 mln. žmonių), Jungtinėse Valstijose (1,3 mln. žmonių) ir Prancūzijoje (400 tūkst. žmonių).
