Bendras „Jūrų tako“ ilgis trijose Baltijos valstybėse – 1420 km palei jūros pakrantę. Iš jų 216 km tenka Lietuvai. Maršrutas prasideda Rusijos/Lietuvos pasienyje – Nidos gyvenvietėje ir driekiasi iki Talino uosto Estijoje. Lankytinos vietos Lietuvoje: Kuršių nerijos nacionalinis parkas, Nemuno deltos ir Pajūrio regioniniai parkai, pajūrio kurortai Nida ir Palanga.
Bendras „Miško tako“ maršruto ilgis – daugiau nei 2000 km, Lietuvoje – 747 km. Maršruto pradžia – Lenkijos/Lietuvos pasienyje esančiame Lazdijų miestelyje, pabaiga – vėlgi Taline. Šis maršrutas žygeiviams leidžia pamatyti visus Baltijos šalims būdingus miško tipus, atskleidžia laukinės gamtos grožį. Jis veda ir natūraliai susiformavusiais takais, ir dirbtiniais įvairių dangų keliais. Lietuvoje keliaujantys šiuo maršrutu aplankys Dzūkijos ir Žemaitijos nacionalinius parkus, keletą regioninių parkų, praeis ir Kauną.
Po gamtos lobyną
Geologijos mokslų studentas, patyręs žygeivis entuziastas Povilas Rudinskis – vienas pirmųjų, šią vasarą išbandžiusių E11 maršruto dalį Latvijoje. Žygeivis su drauge praėjo 715 km nuo Estijos/Latvijos sienos iki Lietuvos ir žygį baigė Skuode, per 21 dieną įveikęs visą „Mežtaka“ maršrutą.
„Keliauti pėsčiomis ilgus atstumus nėra lengva. Ypač pirmosiomis kelionės dienomis. Organizmas turi priprasti, prisitaikyti prie kitokio ritmo, fizinio krūvio. Mano sveikata kelionės metu taip pat buvo sutrikusi, teko keletą dienų pagulinėti, tad, norint įveikti numatytą trasą, vėliau reikėjo žygiuoti sparčiau. Per dieną nueidavome apie 40 km“, – kelionės patirtimis dalinosi žygeivis.
Nepatyrusiems keliautojams P.Rudinskis pataria rinktis optimalų žygiavimo tempą, įveikiant apie 20–25 km per dieną. Keliaujant tokiu tempu, galima neskubant papietauti, dažniau sustoti pailsėti, pasigrožėti patikusiomis maršruto vietomis.
Kas labiausiai sužavėjo žygyje? Didžiausią įspūdį keliautojui paliko maršruto atkarpa nuo Valmieros iki Siguldos – Gaujos upės slėniai ir pakrantės. „Dėl rausvo smiltainio Gaujos upė ir jos statūs, aukšti krantai atrodo labai įspūdingai, pasijunti tarsi keliautum tolimoje egzotiškoje šalyje,“ – pasakojo žygeivis, kurio planuose yra ir daugiau pėsčiųjų kelio E11 atkarpų Estijoje bei Lietuvoje.
Į tokio pobūdžio žygius P.Rudinskis pataria neimti jokių nereikalingų daiktų, nes nuo sunkių nešulių greičiau pavargstama. „Knygos taip pat į tokį žygį neimčiau, nes tiesiog nebūna kada jos skaityti. Žingsniuojant mintys „išsivalo“, po fizinio krūvio vakare užmiegama per keletą minučių. O štai maisto nebus per daug: einant sunaudojama daug kalorijų, išalkstama greitai.
Svarbiausias dalykas – patogi apranga ir avalynė, užtikrinančios gerą savijautą žygio metu. Mano atradimas – pirštuotos kojinės, puikiai saugančios, kad batai nepritrintų pūslių. Tokie žygiai reikalauja ištvermės, tačiau aplankytų vietų grožis ir gautos teigiamos emocijos atperka patirtą nuovargį“, – įsitikinęs žygių pėsčiomis entuziastas.
Dubysos slėniais
Turizmo ir verslo informacijos centro „Atrask Raseinius“ vadovo Arno Zmitros nuomone, žygeiviškos kelionės – tikra atgaiva kūnui ir sielai: „Judėjimas – sveikata, o gražūs gamtos vaizdai dovanoja teigiamas emocijas,“ – įsitikinęs A.Zmitra. „Miško takas“ Raseinių rajone keliautojus veda Maironio apdainuotos Dubysos upės miškingais šlaitais ir slėniais, natūraliomis pievomis, kyla į piliakalnius.
„Maršrutas Raseinių rajone nusitiesė tarsi savaime, su geografija ir kraštovaizdžiu sutapo lankytini istoriniai bei kultūriniai objektai. Patikėkite, įspūdis tai pamačius išlieka ilgam. Dalis „Miško kelio“ maršruto sutampa su Šv. Jokūbo Kauno keliu ir Maironio taku, tad suteikiama galimybė susipažinti su piligrimystės vietomis. „
Miško taką“ Raseinių rajone pėstute nesunkiai įveiksite per tris dienas, prireiks dviejų nakvynių. Nakvoti siūloma stovyklavietėse, kaimo turizmo sodybose, piligrimystės centruose – alternatyvų yra įvairių“, – siūlo „Atrask Raseinius“ vadovas.
Take reikia pozityvo
Keliautojų įspūdžiams pritaria ir Kauno regiono plėtros agentūros direktorė Lina Misiukevičienė: „Takas turi būti gyvastingas ir suteikti pozityvių pojūčių keliautojui, todėl ir projektuojant maršrutus siekta, kad žygeiviai pamatytų kuo daugiau išskirtinių kraštovaizdžių, unikalių objektų, kad kelionės nebūtų monotoniškos ir nuobodžios“.
2020 m. pradėtas įgyvendinti projektas „Miško maršrutų kūrimas Lietuvoje ir Latvijoje. Baltijos pajūrio pėsčiųjų maršruto plėtra Lietuvoje“, finansuojamas 2014–2020 m. Interreg V-A Latvijos ir Lietuvos bendradarbiavimo per sieną programos lėšomis, pareikalavo išmonės ir kūrybiškumo.
Maršrutus kūrė ir inspektavo ekspertai iš Latvijos, vadovaujami Jurio Smalinskio, padedami projekto partnerių – Lietuvos kaimo turizmo asociacijos, Žemaitijos nacionalinio parko, Kuršių Nerijos nacionalinio parko darbuotojų.
Tiek sudarinėjant Miško ir Jūrų takų maršrutus, tiek ir juos žymint, glaudžiai bendradarbiaujama su
savivaldybėmis, kurių teritorijas kerta šie pėsčiųjų maršrutai: Lazdijų rajono, Druskininkų, Alytaus miesto ir rajono, Birštono, Prienų rajono, Kauno miesto ir rajono, Raseinių, Kelmės, Šiaulių, Telšių, Skuodo, Plungės, Mažeikių, Kretingos, Šilutės rajonų, Klaipėdos miesto ir rajono, Palangos ir Neringos. „Keliauti ilgus atstumus pėsčiomis pas mus dar nėra labai populiaru, tad maršrutai turi būti patrauklūs, vaizdai – viliojantys, pojūčiai – įsimintini,“ – sakė Kauno regiono plėtros agentūros projektų vadovė Gaiva Tulušienė.
Nakvynių alternatyvos žygeiviams
Abu pėsčiųjų maršrutai yra suskirstyti į maždaug 20 km ilgio atkarpas, nurodant jose esančius apgyvendinimo ir transporto paslaugų teikėjus. Pasak G.Tulušienės, ne visi keliautojai gali per dieną nužingsniuoti 30–40 km. Todėl maršrutai sukurti taip, kad keliautojai galėtų pasirinkti konkrečias jiems patinkančias trasų atkarpas ir keliauti būtent jomis. Paklysti neleis kelyje pastatyti specialūs ženklai bei mobilioji programėlė.
Šiek tiek sudėtingiau būna numatyti poilsio bei nakvynės vietas. „Kaimo turizmo sodybose paprastai laukiamos gausios svečių grupės visam savaitgaliui, o nedidelės žygeivių grupelės vienai nakvynei sodybų šeimininkų nedomina. Todėl neretai žygeiviai renkasi nakvynę tiesiog laukinėje gamtoje, palapinėse. Dar turime kur tobulėti – tokio pobūdžio žygių ateityje tik daugės“, – kalbėjo projektų vadovė.
Skatinant paslaugų teikėjus „atsigręžti“ į pavienius keliautojus, jiems bus siūlomas paslaugų ženklas „Draugiški žygeiviams“, kuris galės būti suteiktas bet kuriam Baltijos šalių turizmo paslaugų teikėjui, siūlančiam žygeiviams reikalingas paslaugas. Šis ženklas nebus siejamas su konkrečiu taku ar maršrutu.
Pasiryžę keliauti „Jūrų taku“ ar „Miško taku“, informacijos apie šiuos maršrutus turėtų ieškoti interneto tinklalapyje https://baltictrails.eu/lt ir Facebook paskyroje @baltictrailsltmiskotakasjurutakas
