Pradėjo nuo „Supermama“ forumo
Nuo pat mažens Rasa itin mėgo skaityti. Knygų dėka ji susižavėjo plačiu pasauliu ir jo siūlomomis galimybėmis. Na, o kai teta ją išsivežė į kelionę automobiliu – tuomet, būdama dar mergaitė, ji pamilo keliones visam gyvenimui.
Jau suaugusi savo įvairius nuotykius ir potyrius kelyje ji pradėjo aprašinėti tuo metu lietuviškame internete itin populiariame forume „Supermama“, kuriame kelią pradėjo ne vienas kelionių tinklaraštis.
Vėliau, didžiajai forumo auditorijos daliai persikėlus į feisbuką, Rasos dukros paskatino ir ją perkelti savo reportažus ten. Jos taip pat prisidėjo ir prie tinklaraščio pavadinimo sugalvojimo.
Paklausta apie pavadinimo reikšmę pašnekovė atskleidė, kad už jo nesislepia jokia ypatingai įdomi istorija. Tinklaraštis tiesiog atspindi jos realybę, kai ji sumąsto kokią nors kelionę, ją susiplanuoja ir leidžiasi į nuotykį.
Padeda mintimis grįžti į kelionę
Pasak Rasos, jai svarbiausia, kad pati mėgautųsi tinklaraščio rašymu. Kai veikla teikia džiaugsmą, tada ji pradeda sektis. Mėgstamiausia keliautojos tinklaraščio rašymo dalis yra kelionėse patirtų emocijų, patirčių ir minčių dalinimasis su žmonėmis.
„Man labiausiai patinka dalintis. Dalintis savo emocijom, savo patirtim ir tiesiog savo žvilgsniu į tam tikrus dalykus“, – teigė ji.
Galima teigti, kad tinklaraštis padeda Rasai mintimis grįžti į keliones. Ji prisipažįsta kartais pati skaitanti savo senus įrašus, mat prisiminti jau pamirštas smulkmenas ir patirtas emocijas būna itin smagu.
Savo tinklaraštyje autorė dalinasi ne vien kelionių potyriais, bet ir įvairiais su kelionėmis susijusiais patarimais. Šiuos ji išmąsto pati, besiremdama savo patirtimi, arba gauna iš kitų žmonių.
Tinklaraštis sulaukia ir atgalinio ryšio iš jo skaitytojų. Anot Rasos, būtent žmonių padėkos, pasakojimai apie tai, kaip jos įrašai įkvėpė juos keliauti, atrasti kokias nors kryptis, kaip jie pasinaudojo jos patarimais. įkvepia tęsti šią veiklą.
„Tai mane veža ir aš tada noriu rašyt“, – kalbėjo pašnekovė.
Rašyti savęs neverčia
Rasa tvirtino, kad tinklaraščio plėtimo strategijų ar didelių planų nekuria. Kadangi tai nėra jos pajamų šaltinis, ji tiesiog tai laiko laisvalaikio praleidimo ir minčių pasidalinimo būdu.
Neturi pašnekovė ir jokio sustyguoto rašymo tvarkaraščio – dažniausiai rašo tuomet, kai turi ką pasakyti ir jaučia tam motyvaciją.
Būdama kelionėje ji linkusi rašyti į tinklaraštį daugiau, mat kelionės metu emocijos būna pačios šviežiausios. Keliaujanti ji dažniau vasarą, taigi pasitaiko, kad šio sezono metu tinklaraščio puslapyje paskelbia net po 5 įrašus per savaitę.
Motyvacija ir laiko radimas įrašo rašymui dažnai gali priklausyti ir nuo jo tipo – ar tai trumpas minčių išdėstymas feisbuke ar išsamus kelionės aprašymas svetainei.
Feisbuko įrašo rašymas gali užimti tik valandą, na, o išsamus įrašas svetainei – net keletą vakarų po darbo, nes reikalauja daugiau susikaupimo. Moteris teigė savęs neverčianti rašyti per prievartą, o rašanti tik tada, kai randa tam noro ir laiko.
Paklausta ką rekomenduotų kitiems, norintiems užsiimti kelionių tinklaraščio rašymu, pašnekovė atsakė, kad reikia tiesiog imti ir pradėti rašyti. Tik ėmus veikti gali suprasti, ar ta veikla tau patinka ir sekasi. Be to, taip ugdomi ir reikalingi įgūdžiai, gimdomos idėjos.
Įkvepiantis kiekvienas gyvenimo kampelis
Keliautoja tvirtino, kad šiuo metu yra aplankiusi apie 45 šalis, kas, jos manymu, nėra tiek ir daug. Kilometrų atžvilgiu tolimiausias nuo Lietuvos jos aplankytas kraštas – Meksika.
Vietas, į kurias vyksta, moteris išsirenka gana atsitiktinai. Kartais ją įkvepia kokia perskaityta knyga ar pamatytas filmas. Kartais išgirsta ką nors naujo iš žmonių, su kuriais bendrauja, o kartais tiesiog pastebi pigius bilietus internete.
Bekeliaujant plečiasi vaikų akiratis, didėja tolerancija, stiprėja šeimos saitai.
Neretai ir viena kelionė įkvepia kitą – būdama kelyje tinklaraščio autorė sužino apie kokias naujas vietas, kurių tuo metu negali aplankyti, ir pasižymi sau mintyse, kad jas aplankys kada nors ateityje.
Paklausta, kokia įsimintiniausia jos aplankyta vieta, keliautoja atsakė, kad tokios išskirti negali, mat visos yra savaip įsimintinos.
„Dažniausiai atsimeni šalį tada, kai joje pamatai kažką visiškai naujo, netikėto“, – kalbėjo pašnekovė.
Rasai kelionės padeda atitrūkti nuo kasdienio gyvenimo, pamiršti sunkumus, išsivėdinti galvą. Jai patinka susipažinti su naujomis vietomis, kultūromis, žmonėmis. Taip pat, ji pastebi, kad bekeliaujant plečiasi jos vaikų akiratis, didėja tolerancija, stiprėja šeimos saitai.
Kaip vienintelį kelionių minusą, kurio išties net nelabai gali pavadinti minusu, pašnekovė išskiria tai, kad jomis užsikreti ir tuomet niekada jų nebebūna gana.
