Teikti bendrus ieškinius turistus ragina Lietuvos nacionalinė vartotojų federacija (LNVF), kuriai teisme atstovaus advokato Justo Vilio kontora. Pasak jos vadovo Justo Vilio, teisme bus bandoma įrodyti, kad Lietuva netinkamai perkėlė į savo įstatymus Europos Sąjungos direktyvą, kurioje pasakyta, kad išlaidos, kurių turistai patiria dėl kelionių organizatorių nemokumo, turi būti kompensuotos visiškai, t.y. 100 proc.
Šiuo metu Lietuvoje nuo kelionių organizatorių bankrotų nukentėję žmonės atgauna tik dalį už keliones sumokėtų pinigų. Pavyzdžiui, žlugusios „Go Planet Travel“ turistams kompensuota tik 30 proc. patirtų nuostolių.
„Byla mums, teisininkams, įdomi juridine prasme, ne finansine. Ieškinio suma priklausys nuo ieškovų skaičiaus. Be bendros sumos, prašysime kompensuoti kiekvienam nukentėjusiam po 500 eurų neturtinės žalos“, – sakė advokatas J.Vilys.
Anksčiau teikti grupinių ieškinių lietuviai negalėjo. Tokią galimybę atvėrė tik nuo šių metų pradžios įsigaliojusios naujos Civilinio kodekso pataisos. Jose numatyta, kad grupės ieškinį gali teikti ne mažiau nei 20 fizinių ar juridinių asmenų.
Be to, svarbu, kad šie ieškiniai būtų teikiami dėl tapačių ar itin panašių faktinių aplinkybių ir kad jais būtų siekiama tapataus teisių gynimo būdo, pvz., žalos atlyginimo.
LNVF prezidentė Alvita Armanavičienė įsitikinusi, jog jungtis į bendrus ieškinius turėtų visi nuo minėtų kelionių organizatorių nukentėję žmonės. Tačiau perspėja – greito rezultato tikėtis neverta.
„Freshtravel“ situacija jau dabar yra vilkinama. Pavyzdžiui, išvadas dėl pradėto ikiteisminio tyrimo Vilniaus apygardos prokuratūra jau turėjo pateikti.
Tačiau atsiradus naujų aplinkybių, individualių nukentėjusiųjų užklausų, terminas pratęstas iki birželio 18 d. Ir taip visur, kur bepasisuksi. Organizavome daugybę susitikimų aukščiausiu lygiu. Dabar planuojamas ūkio ministro ir premjero pasitarimas šiuo klausimu“, – kalbėjo LNVF prezidentė.
Anot jos, būtent todėl nukentėjusiesiems reikia jungtis į bendrą ieškinį – taip galbūt pavyks pajudinti reikalus, įstrigusius mirties taške. „Kita vertus, ieškoti teisybės teisme privačiai yra brangiau, nei teikti grupinį ieškinį“, – dar vieną niuansą pažymėjo A.Armanavičienė.
Pašnekovės teigimu, teisme pirmiausia bus siekiama taikos sutarties. Tokiu atveju nukentėjusieji greičiau atgautų jiems priklausančius pinigus.
Tačiau advokatas J.Vilys abejoja, ar tokį susitarimą pavyks pasiekti. „LNVF jau kreipėsi į Vyriausybę siūlydama sudaryti taikos sutartį su nukentėjusiais nuo kelionių organizatorių. Tačiau buvo atsakyta, kad to nebus, kol neprasidėjo teisminis procesas. Vargu ar jų atsakymas pasikeis ir teisme, nors visiems – ir nukentėjusiesiems, ir valstybei – toks variantas (taikos sutartis – aut. past.) būtų patraukliausias: išvengtume bylos nagrinėjimo, kuris nebus trumpas“, – sakė teisininkas.
Nukentėjusieji turi dvejonių
Nors vartotojus ginanti organizacija skatina nukentėjusius teikti bendrą ieškinį, kai kurie jų tokį kvietimą vertina skeptiškai. Vienas iš „Freshtravel“ klientų Eduardas Zeziulevičius mano, jog ieškinys teikiamas ne tuo pagrindu.
Teisininko išsilavinimą turintis vyras įsitikinęs, jog kaltę turi prisiimti Valstybinis turizmo departamentas, taip pat baudžiamoji byla turi būti iškelta grupinių apsipirkimų portalui, platinusiam „Freshtravel“ keliones.
„Jie (LNVF – aut. past.) jau pusmetį siūlo grupinį ieškinį. Tačiau iš to nematau jokios naudos sau. Mano nuomone, organizacijai atstovaujanti advokato kontora siekia lengvų pinigų – nuo kiekvieno nukentėjusiojo jiems nubyrės 15–20 proc.“, – motyvus, kodėl nesijungs prie šio grupės ieškinio valstybei, nurodė E.Zeziulevičius.
Jis teigė pirmiausia sulauksiantis prokurorų verdikto, o tada spręsiantis, ką daryti. Tiesa, nuo kovo iš prokurorų nukentėjusieji nėra sulaukę jokių oficialių žinių.
Nepaisant to, akivaizdu, jog E.Zeziulevičiaus nuomonę palaiko nemaža dalis vienoje valtyje sėdinčių „Freshtravel“ klientų. Turizmo departamento duomenimis, nuo „Freshtravel“ bankroto nukentėjo 2,3 tūkst. žmonių. Norą jungtis prie bendro ieškinio kol kas pareiškė tik 20 jų. Tiek užtenka, kad grupės ieškinys galėtų būti teikiamas. Vis dėlto LNVF tikisi, kad prie jo prisijungs ir daugiau „Freshtravel“ bankroto aukų.
Gresia sankcijos iš Briuselio
Dėl netinkamai perkeltos ES direktyvos, kurioje pasakyta, kad išlaidos, kurių turistai patiria dėl kelionių organizatorių nemokumo, turi būti kompensuotos 100 proc., Lietuvai nemalonumai gresia ne tik dėl teismus pasieksiančių ieškinių.
TAIP PAT SKAITYKITE: Susivieniję „Freshtravel“ klientai sieks, kad įmonės vadovas sulauktų griežtos bausmės
Balandį Briuselyje Europos Komisija (EK) pradėjo pažeidimo procedūrą, kuria siekia išsiaiškinti, ar Lietuva tinkamai perkėlė į savo įstatymus minėtą ES direktyvą. Kol kas išvados nepateiktos, oficialiai neskelbiamos ir valstybei gresiančios sankcijos.
Žiniasklaidoje ne kartą buvo minima, jog pagrindinė problema yra dabar galiojantis Turizmo įstatymas. Jame numatyta, kad kelionių organizatoriaus nemokumo atveju kompensacijos turistams paskirstomos iš draudimo lėšų, tačiau reikalaujama draudimo suma sudaro tik 7 proc. organizatoriaus apyvartos.
Todėl bankrutavus įmonei, kuri kelionių buvo pardavusi keliems šimtams ir tūkstančiams klientų, draudimo lėšų nepakanka – didžiąją dalį jų, kaip buvo ir „Freshtravel“ atveju, suryja išlaidos, skirtos turistų pargabenimui iš užsienio. Prie tuščio puodo lieka kiti turistai, kurie, remiantis ES direktyva, turėtų atgauti visus už kelionę sumokėtus pinigus.
