Per Kalėdas skaitykite kartu. Prenumeratai -50%
Išbandyti

Numanomoje Stelmužės piliavietėje – netikėti atradimai: čia dar daug neįmintų paslapčių

Zarasų rajone, pačiame Lietuvos ir Latvijos pasienyje esanti Stelmužė garsi ne tik vienu seniausių ąžuolų Europoje, unikalia medine bažnyčia, bet ir turtinga, Livonijos ordino laikus menančia, įtvirtinta dvarviete, o, galbūt, net ir piliaviete, kurios istorija yra paslaptinga ir dar ne iki galo atskleista. Dėl to spalio 12 dieną vyko archeologiniai žvalgymai, kurių metu siekta atrasti tai liudijančių fragmentų, o atliktų istorinių tyrimų rezultatai nustebino net pačius tyrinėtojus – aptikta dar ankstyvesnė Stelmužės paminėjimo data nei iki šiol buvo žinoma.
Stelmužės piliavietės tyrimuose – netikėti atradimai
Stelmužės piliavietės tyrimuose – netikėti atradimai / „15min“ fotomontažas

Tai, kad Stelmužėje būta įtvirtintos dvarvietės ar piliavietės, matyti ne tik erdvinio žemės paviršiaus lazerinio skenavimo (LiDar) nuotraukose, bet ir vietovę žvalgant vizualiai – daug klausimų kelia sunykusios dvarvietės sode esančioje kalvoje iš po žemių stūksančios akmenų terasos, akmens mūro sienos likučiai bei netoliese esantis griovys, kaip manoma, kadaise šią įtvirtintą vietovę skyręs nuo sausumos, rašoma Zarasų rajono savivaldybės pranešime spaudai.

Simonos Burokaitės nuotr. / Stelmužės piliavietės žvalgymų akimirka
Simonos Burokaitės nuotr. / Stelmužės piliavietės žvalgymų akimirka

Siekdama papildyti šios, turizmui patrauklios, vietovės istorinį pasakojimą, Zarasų rajono savivaldybė inicijavo archeologinius tyrimus, kuriems vadovauti ėmėsi žymiausias senųjų Lietuvos piliaviečių tyrinėtojas, Klaipėdos universiteto mokslininkas, archeologas dr. Gintautas Zabiela, o jam talkino zarasietis istorikas ir archeologas Šarūnas Subatavičius.

LiDar reljefo lazerinio skanavimo nuotr. / Stelmužės dvarvietė
LiDar reljefo lazerinio skanavimo nuotr. / Stelmužės dvarvietė

Istorinių tyrimų metu buvo rekonstruota senoji šios vietovės istorija ir netgi aptikta dar ankstyvesnė Stelmužės paminėjimo data nei iki šiol buvo žinoma – pirmuoju paminėjimu nuo šiol galima laikyti 1525 metus. Iki šiol istorijoje pirmojo paminėjimo data buvo laikomi 1532 metai.

Šarūno Subatavičiaus nuotr. / Žvalgymų akimirka
Šarūno Subatavičiaus nuotr. / Žvalgymų akimirka

Tačiau piliavietę aprašančių istorinių šaltinių rasta nedaug ir jie gana vėlyvi. Remiantis istoriniais šaltiniais, yra žinoma, kad XV a. pabaigoje – XVI a. pradžioje Stelmužės (vok. Steinensee) valda priklausė Hahoverių giminei, o po paskutiniojo šios giminės atstovo, Adomo Hahoverio mirties, 1532 m. Livonijos ordino magistras Valteris fon Pletenbergas leno teise ją perleido Dinaburgo (Daugpilio) pilies kapitonui Heinrichui fon Berkenui.

Manoma, kad piliavietė ar įtvirtinta dvarvietė buvo sugriauta pačioje Livonijos karo pradžioje, kai 1559 m. maskvėnų kariauna veržėsi į Livonijos gilumą.

Šarūno Subatavičiaus nuotr. / Akmens mūro sienos likučiai
Šarūno Subatavičiaus nuotr. / Akmens mūro sienos likučiai

Ruošiantis būsimiems archeologiniams kasinėjimams, spalio 12 d., archeologai, talkinant būriui metalo ieškiklių naudotojų klubo „Mink“ narių žvalgė Zarasų rajono savivaldybei priklausantį sklypą, kurio teritorijoje ir yra spėjamo gynybinio griovio fragmentai bei kalva su akmenų mūro terasomis.

Šarūno Subatavičiaus nuotr. / Radinys. Sidabrinė Augusto III šešių grašių moneta, 1756 m.
Šarūno Subatavičiaus nuotr. / Radinys. Sidabrinė Augusto III šešių grašių moneta, 1756 m.

Žvalgymų metu buvo aptikta XVII–XVIII a. Abiejų Tautų Respublikos monetų ir kitų radinių, paimti kalkių skiedinio mėginiai laboratoriniams tyrimams bei parinktos perspektyviausios vietos kitąmet vyksiantiems detaliesiems archeologiniams tyrimams.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Tvarumu garsėjanti kompanija „Reynaers Aluminium“ prisidės prie unikalaus miestelio verslui statybų Kauno LEZ
Reklama
Energija veiksme: kaip Dakaro lenktynininkas valdo stresą ir iššūkius
Reklama
Tyrimas: lietuviams planuojant kalėdinio stalo meniu svarbiausia kokybė bei šviežumas