Saliai. „AB“ pogrindžio spaustuvė-muziejus
1979 m. spausdinto žodžio galia tikėjęs spaustuvininkas Vytautas Andziulis nusprendė įrengti požemines patalpas po savo gyvenamuoju namu ir slapta su bendražygiu Juozu Bacevičiumi leisti patriotinę ir politinę literatūrą. Spaustuvės pavadinimas – tai iniciatorių pavardžių pirmosios raidės. Šios pogrindinės spaustuvės KGB nesugebėjo susekti ištisą dešimtmetį, ji veikė 1980–1990 m. Bendras visų leidinių tiražas siekė 138 tūkst. egzempliorių. Nuo 1997 m. spaustuvė-muziejus tapo Vytauto Didžiojo karo muziejaus dalimi. Dabar čia galime pamatyti išlikusią spaudos įrangą, antinacinės ir antisovietinės kovos dokumentų kopijas, pogrindinės spaudos leidinius, rezistencinės kovos dalyvių nuotraukas.
Radikiai. Lantainių piliakalnis
Kleboniškio ar Pakelkos vardais dar minimas Lantainių piliakalnis stūkso Radikių kaime, Domeikavos seniūnijoje. Datuojamas I–II a. pradžia. Dešiniajame Neries krante stūksantis piliakalnis – stačiais 30 m aukštį siekiančiais šlaitais. Šiaurės ir pietų papėdėse aptinkama I tūkstm. antrojoje pusėje – XIV a. buvusi senovės gyvenvietė, kurioje atlikus išsamius tyrinėjimus
buvo rasta žiestos keramikos, gyvulių kaulų. 1915 m. piliakalnio aikštelės viduryje buvo pastatytas bunkeris, jis sunaikino didelę dalį terasos. Jam užpilti buvo panaudotas beveik visas pylimas. Piliakalnio viršuje yra dvi aikštelės, kuriose įrengti suoliukai, laužavietės. Nuo piliakalnio atsiveria graži Kauno panorama.
Lapės
Lapių miestelis įsikūręs dešiniajame Neries krante. Archeologiniai radiniai byloja, kad IV–V a. šiose apylinkėse galėjo gyventi žmonės. Kiek vėliau, gyvenvietei persikėlus aukščiau, buvo įkurtas dvaras. Lapėse galima pamatyti mūrinę renesansinę Šv. Jono Krikštytojo bažnyčią, aplankyti senąją dvarvietę, pagrindinę mokyklą. Miestelyje veikia paštas, biblioteka. 1995 m. gegužės 5 d. Lapėse savo įrašų studiją įkūrė ir pirmąsias transliacijas pradėjo LNK televizija. Studiją perkėlus į Vilnių, šiose patalpose įkurtas kultūros centras.
Lapių dvarvietė
1591 m. Lapių dvaro sodybą valdė Krokuvos kaštelionas Severinas Bonaras, kuris, tikėtina, Lapėse pastatė evangelikų reformatų bažnyčią. Vėliau dvarą valdė broliai Valadkevičiai, Vitebsko pilininkas bei buvęs Daugpilio seniūnijos vadovas Jonas Alfonsas Lackis su žmona Joana. Manoma, kad dvaro rūmus ši šeima pastatė apie 1643–1646 m. Vėliau Lapių dvaras priklausė grafams Tiškevičiams. Šie dvarą įkeitė T. Tanskiui, karininkui iš Trakų vaivadijos, ir pasiskolino daugiau nei 40 tūkst. Lenkijos auksinių. Manoma, kad dvaro rūsiai buvo naudojami ir jam sugriuvus XVIII a. Lapių dvarvietė paskelbta kultūros paveldo objektu. 1991 m. Lapių dvaro teritorijoje pastatytas paskutiniam tarpukario ministrui pirmininkui Antanui Merkiui skirtas paminklinis biustas (skulpt. Gintautas Jonkus).
Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia
Nėra tiksliai žinoma, kas ir kada pastatė Šv. Jono Krikštytojo bažnyčią. Vieni teigia, kad XVI a. ją pastatė Krokuvos kaštelionas Severinas Bonaras. Kiti dokumentai liudija, kad Lapių bažnyčią 1639 m. pastatęs Žemaičių kaštelionas Alfonsas Lackis. 1782 m. begriūvanti bažnyčia buvo restauruota grafo Dominyko Tiškevičiaus lėšomis. 1899 m. bažnyčia buvo atnaujinta ir padidinta, jos vidų papuošė įspūdingi Šv. Kazimiero ir Šv. Juozapo vitražai, kuriuos sukūrė Vladislovas Pšibitnevskis, taip pat Šv. Onos altorius. Lapių bažnytėlė turi renesanso bruožų. Pastatas statytas naudojant tiek lauko akmenis, tiek mūrą, medieną, o stogas dengtas skarda. Į viršų kyla vienas šventovės bokštas, kurį apačioje juosia kryžminiai skliautai. 1999 m. priešais bažnyčią pastatytas Vinco Kankalio sukurtas ąžuolinis paminklas, skirtas negimusiems vaikams, taip pat stovi 2007 m. atstatytas Misijų kryžius.
Mažieji Žinėnai. Piliakalnis ir atodanga
Mažųjų Žinėnų piliakalnis stūkso Neries ir Šlėnos upelio santakoje. Datuojamas XIV a. Šlaitai statūs, vietomis jų aukštis siekia 20–30 m, o į Neries upę – net iki 43 m. Dešiniajame upės krante susiformavusi Andruškonių atodanga. Jos ilgis siekia apie 100 m. Nuo skardžio atsiveria plati panorama į Neries upę. 1999 m. atodanga paskelbta gamtos paveldo objektu.
Smičkiai. Abraomo Kulviečio paminklas
Smičkių kaime, prie kelio į Kauną, aukščiausioje Jonavos rajono savivaldybės vietoje, Kulvos kalvagūbryje, stovi paminklas Abraomui Kulviečiui – Lietuvos raštijos pradininkui, Karaliaučiaus universiteto profesoriui. Obeliskas ir paminklinė lenta pastatyti apie 1978 m. (aut. Kęstutis Gibavičius). Manoma, kad paminklas stovi ant A. Kulviečio kapo. 117 m virš jūros lygio iškilusiame kalvagūbryje įrengta apžvalgos aikštelė.
Kulva
Kryžiuočių ordino metraščiuose Kulvos pavadinimas minimas nuo 1382 m., aprašant aršias kovas su Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio vadovaujama kariuomene. Apie 1510 m. Kulvoje gimė viena žymiausių XVI a. asmenybių, reformacijos idėjų skleidėjas Abraomas Kulvietis. Jo vardu pavadinta kaime veikianti mokykla.
Kulvos dvarvietė
Dvarą valdant bajorų Kulviečių giminei XVI a. pradžioje čia gimė (o vėliau buvo palaidotas) vienas iš lietuvių raštijos pradininkų Abraomas Kulvietis. Jo gimimo vietą žymi paminklinė lenta. Kadaise stovėjusius didelius dvaro rūmus mena išlikęs medinis pastatas. 32 m aukštį siekiantis namas yra beveik kvadrato formos, dengtas pusvalminiu stogu. Jo viduje išlikęs plytinis kaminas, senieji kambariai, į pastogę vedantys laiptai. Dabar dvaro teritorijoje veši senosios liepos.
Žeimiai
Žeimiai žinomi kaip viena seniausių Lietuvos vidurio gyvenviečių. 1363 m. kryžiuočiams nusiaubus Žeimių apylinkes, jie buvo pirmą kartą paminėti „Naujojoje Prūsijos kronikoje“. XVI a. miestelyje plito reformacijos idėjos, veikė reformatų mokykla. 1830– 1831 m. vykusio sukilimo metu Žeimiai tapo vienu iš sukilimo centrų, čia su vadovaujama kariuomene buvo įsikūręs sukilimo vadas Antanas Gelgaudas. Miestelį garsina Švč. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčia, Žeimių dvaro sodyba. Joje rengiamos bendruomenės šventės, vykdomos edukacinės programos. 1997 m. miestelio centre atidengtas paminklas žuvusiems už Nepriklausomybę (skulpt. Konstantinas Bogdanas).
Žeimių piliakalnis
Prie pagrindinio kelio stūkso Žeimių piliakalnis, dar žinomas kaip Jasnagurka. Datuojamas II tūkstm. pradžia. Aukštumos krašte įrengto piliakalnio šlaitai statūs, 5–6 m aukščio. Aikštelė – keturkampė, pailga šiaurės ir pietų kryptimi. Piliakalnis gerokai apardytas jame įrengus kapines. Rytinėje dalyje galima išvysti čia stovinčią sodybą. Žeimių piliakalnis paskelbtas kultūros paveldo objektu.
Švč. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčia
Pirmoji šventovė čia pastatyta apie 1522 m. A.Zavišos. 1565 m. ji atiteko reformatams ir jiems priklausė iki 1631 m. 1893 m. sakralinis pastatas sudegė. Dabartinė bažnyčia pastatyta 1906 m. Dvibokštės, neogotikos stiliaus, smailiaarkės šventovės projektą sukūrė architektas Vaclovas Michnevičius (palaidotas bažnyčios šventoriuje, suprojektavęs apie 30 bažnyčių Lietuvoje ir Baltarusijoje). Vitražų autorius – Vladislovas Pšibitnevskis. 1915 m. rusų kareiviai bažnyčią apgriovė, tačiau po karo ji atstatyta. Šventoriuje stūkso varpinė, dvi koplytėlės. Viena – klasicizmo stiliaus Kosakovskių mauzoliejus, statytas 1843 m. Žeimių dvaro savininko Simono Martyno Kosakovskio. Čia palaidotas jo tėvas Mykolas ir brolis Juozas. Antroji koplyčia stovi bažnyčios dešinėje pusėje. Manoma, kad ji čia pastatyta XX a. pradžioje, kai buvo baigtos bažnyčios statybos.
Žeimių dvaro sodyba
Žeimių miestelis garsėja čia išlikusia dvaro sodyba – kultūros paveldo objektu. Istoriniuose šaltiniuose dvaro vardas paminėtas XV a. pabaigoje. Medekšų valdymo metu dvaras suklestėjo. XVIII a. pabaigoje dvaro sodyba atiteko Kosakovskiams, jų giminė šias žemes valdė iki Antrojo pasaulinio karo. 1787 m. Kosakovskiai pasistatė klasicizmo stiliaus dviejų aukštų rūmus. 1940 m. dvaras buvo nacionalizuotas, o 2000 m. įsigytas siekiant jį restauruoti ir sutvarkyti. Dvaro sodyboje galime pamatyti išlikusius rūmus, svirną, ledainę, arklides, kumetyną, dvaro vartus ir parką. Dvaro ansambliui priklauso ir Šv. Jono koplyčia, pastatyta 1768 m. šalia liepų alėjos, vedančios į sodybą. Šią koplytėlę pastatė dvarą valdęs Teodoras Medekša savo sūnaus, kuris priklausė Baro konfederacijai ir žuvo mūšyje su rusais, atminimui. Šiuo metu dvaras – privati valda. Čia rengiami plenerai, parodos, koncertai.
Jonava
Jonavos miesto istorijos pradžia laikoma 1750 m. rugpjūčio 2 d., kai Marijonai Zabielaitei-Kosakovskienei buvo suteikta privilegija įkurti miestelį. Čia gyvenamąją vietą rado įvairių tikėjimų žmonės. Pradėtos steigti prekybos vietos, turgūs. Miestas Marijonos vyro tėvo Jono garbei buvo pavadintas Jonava, 1923 m. gavo miesto teises. Dėl patogios geografinės padėties čia gerai išplėtota pramonė, transporto eismas. Miesto centre plyti Santarvės aikštė, kur galima pamatyti 2009 m. atidengtą paminklą Abraomui Kulviečiui (aut. Konstantinas Bogdanas ir Mindaugas Šnipas). Priešais Santarvės aikštę įkurtas Ramybės skveras. XX a. pradžioje čia buvo miesto kapinės, išlikęs gydytojo, prozininko, Jonavos garbės piliečio Jeronimo Ralio kapas ir paminklas. Skvere pamatysime ir ąžuolinį paminklą A.Kulviečiui (aut. Vidas Cikana), medinį kryžių (aut. Andrius Kazlauskas), akmeninį paminklą poetui, dramaturgui Petrui Vaičiūnui (aut. Vladas Vildžiūnas).
Jonavos krašto muziejus
Vienas iš Jonavos lankytinų objektų – kadaise miesto centre veikusi arklių pašto stotis, kurios patalpose dabar įsikūręs Jonavos krašto muziejus. Pašto pastatų ansamblis statytas 1833–1835 m. Architektūroje vyravo klasicizmo bruožai. 1905 m. per gaisrą pastatai buvo suniokoti, tačiau vėl atstatyti. Tarpukariu viename iš pastatų veikė pašto, telefono-telegrafo įstaigos, kitame pastate gyveno pašto įstaigos viršininkas, trečiame – sargas, dar kitame buvo laikomi arkliai. Pokariu šiose patalpose veikė biblioteka. Nuo 1990 m. čia įsikūręs Jonavos krašto muziejus. Galime susipažinti su archeologinių radinių, dailės kūrinių, fotografijų, filmų, istorinių eksponatų ir kitais rinkiniais. Muziejaus patalpose veikia turizmo informacijos centras.
Jonavos senamiestis
Per Antrąjį pasaulinį karą Jonava neteko daug pastatų. Išlikusi nedidelė senamiesčio dalis, išsaugojusi vertingą apstatymo planą (namai pastatyti išilgai ir galu į gatvę) Kauno, Vilniaus ir Sodų gatvėse, paskelbta urbanistikos paminklu. Vilniaus ir Sodų gatvių sankirtoje stovi XIX a. antrojoje pusėje – XX a. pradžioje statyta žydų sinagoga. Vėliau čia veikė kepykla, tada maldos namai buvo gerokai pakeisti, pašalinta nemažai dekoro elementų. 2015 m. sinagoga paskelbta kultūros paveldo objektu.
Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčia
Jonavos Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčia ir buvęs marijonų vienuolynas – seniausi miesto pastatai. Pirmąją bažnyčią apie 1750 m. fundavo Skarulių dvarininkė Marija Zabielaitė-Kosakovskienė. XVIII a. aštuntajame dešimtmetyje Livonijos vyskupas Juozapas Kazimieras Kosakovskis į Jonavą pasikvietė vienuolius marijonus ir 1791–1793 m. jiems pastatė bažnyčią su vienuolynu. Manoma, kad pastato projekto autorius – architektas Laurynas Gucevičius. Tai mūrinė, stačiakampio plano, klasicizmo stiliaus, trijų navų bažnyčia, pastatyta vietoje sudegusios pirmtakės. 1934–1935 m. vykdant pastato atnaujinimo darbus, klasicizmo stiliaus bažnyčią papuošė du aukšti dviejų tarpsnių bokštai, šiek tiek pakeitę jos senąją architektūrą. Šventovės rūsyje yra Kosakovskių kripta. Ten palaidota miesto įkūrėja M.Zabielaitė-Kosakovskienė, Napoleono adjutantas Juozapas Antanas Kosakovskis, LDK paskutinis didysis etmonas Simonas Kosakovskis.
Geležinkelio tiltas ir įtvirtinimai
Jonavos geležinkelio tiltas dėl savo konstrukcijos dažnai vadinamas geležiniu. Neries upę jis kerta miesto pietryčiuose. Tiltas remiasi į tris plytines konstrukcijas: dvi iš jų stovi upės krantuose, trečia – vagos viduryje. 20 m atstumu nuo geležinkelio tilto, Neries upėje, išlikusi anksčiau čia stovėjusio tilto atrama. Senasis tiltas pagal inžinieriaus Petro Vileišio projektą buvo pastatytas 1914 m. Antrojo pasaulinio karo metu susprogdintas, po karo pastatytas dabartinis tiltas. 1937 m. pagal majoro Juozo Vitkaus projektą Lietuvos kariuomenė pastatė gelžbetoninius bunkerius tilto ir jo prieigų gynybai, kurie išliko iki šiol.
Skaruliai
Skarulių gyvenvietė pradėjo kurtis XVI a., kai Lipnikų dvarą pradėjo valdyti bajorų Skarulskių giminė. Čia veikė mokykla, turgaus aikštėje buvo vykdoma prekyba. Gyvenvietė turėjo mūrinę bažnyčią. Kai netoliese pradėjo veikti azotinių trąšų gamykla, Skaruliai pradėjo nykti. Oro užterštumas buvo toks didelis, kad gyventojai buvo priverstinai iškeldinti į netoliese esantį Jonavos miestą. Buvusią gyvenvietę mena išlikusi bažnyčia, mūrinio dvaro pamatai.
Šv. Onos bažnyčia
Tai viena vertingiausių ir įdomiausių krašto bažnyčių. Pirmąją šventovę, kuri tuomet vadinosi Lipnikais, fundavo Mikalojus ir Magdalena Stankovičiai. XVI a. pabaigoje vietovė atiteko Skarulskiams, nuo kurių vietovė imta vadinti Skaruliais. Dabartinė Šv. Onos bažnyčia statyta 1620–1622 m. Jos statybas paskatino ir rėmė didikas Andriejus Skarulskis. Po piligriminės kelionės į Palestiną A. Skarulskiui buvo suteiktas Šv. Kapo riterio titulas, kurio ženklas yra Jeruzalės kryžius. Būtent tokį kryžių dabar galime pamatyti šventovės fasade. Bažnyčia ne kartą nuniokota. Kai statant Jonavos azotinių trąšų gamyklą buvo iškeldinti Skarulių kaimo gyventojai, 2003 m. buvo panaikinta parapija. Sakralinio pastato architektūroje dera renesanso ir gotikos stilių bruožai, vidų puošia barokinės skulptūros ir XVIII a. medžio drožiniai. Bažnyčia – raudonų plytų, bebokštė, stačiakampio plano. Šalia jos stūkso 1789 m. pastatyta aukšta, mūrinė, neogotikos stiliaus varpinė. 2010 m. Šv. Onos bažnyčia paskelbta kultūros paveldo objektu.
Šveicarija
Šveicarija – Europos vietovardis išradingame Jonavos krašte. Čia 2002 m. įkurtas vienas iš Jonavos kraštotyros muziejaus padalinių – Tautodailės ir amatų centras. Jam padovanoti eksponatai užima net keturiolika kambarių. Lankytojai gali apžiūrėti daugybę senųjų krašto dirbinių: drožybos, tapybos, keramikos, audimo, pamatyti, kaip atrodė medžioklės ir žvejybos, lino, audimo, bitininko, žolininkės kambariai, staliaus dirbtuvės.
Paryžius
Paryžiaus kaimo pavadinimas, gyventojų teigimu, šiai vietai prigijo po to, kai čia buvo apsistojęs Napoleonas. 2001 m. gyventojų surašymo duomenimis, Paryžiaus kaime gyveno tik septyni žmonės. Visgi ši vieta sulaukia nemažai keliautojų dėmesio. Anksčiau jų susidomėjimą itin traukė miškingoje Paryžiaus vietovėje stovėjęs Jonavos geležinkelio tiltas 36 m aukščio miškininkų bokštas, vėliau perkeltas kitur. Prie kelio Kaunas–Jonava įsikūrusi Paryžiaus kaimo užeiga, kurioje lankytojams siūloma ne tik lietuviškų valgių, bet ir prancūziškų patiekalų, taip pateisinant šios vietovės pavadinimą.
Londonas
Londonas – Jonavos krašto kaimas, įsikūręs tarp miškų, netoli magistralės Kaunas–Zarasai–Daugpilis. Tokį pavadinimą, spėjama, kaimui galėjo suteikti gyvenvietę valdę vietiniai dvarininkai, daug keliavę po pasaulį. 2002 m. Londonas sulaukė itin garbingų svečių: jame lankėsi Didžiosios Britanijos ambasadorius Lietuvoje Džeremis Hilas. Jis buvo pakviestas atidengti medinį kelrodį į šią vietovę. Jo autorius – tautodailininkas Aleksandras Fomkinas. Ant lentelės parašyti atstumai iki Jonavos ir Londono – 4 km ir 1920 km.
Sentikių cerkvės
XVII a. pabaigoje – XX a. Lietuvoje apsigyveno pirmieji sentikiai. Jų bendruomenių yra ir Jonavos rajone. Perelozų kaime ant akmeninių pamatų stūkso 1905 m. atstatyta medinė sentikių cerkvė. Išskirtinėmis architektūros detalėmis ir aukštai iškilusia varpine išsiskiriantis pastatas yra svarbus religinės bendruomenės kultūros objektas. Netoliese, Baltromiškės kaime, taip pat išlikusi sentikių cerkvė su bokštu. Cerkve rūpinasi sentikių bendruomenė, todėl jos vidus gražiai sutvarkytas.
Knygos „Įdomiausios kelionė po Lietuvą“ sudarytojas Vytautas Kandrotas rekomenduoja
Lietuvos vardo ištakos
Norintiems patiems ieškoti Lietuvos vardo kilmės, verta apsilankyti prie Jonavos rajono rytiniame pakraštyje esančio Lietavos (Lietaukos) upelio. Pagal vieną iš istorikų keliamų versijų, į Nerį įtekantis upelis galėjo žymėti suvienytų lietuvių žemių ribą, o už keliasdešimt kilometrų buvo įsikūrusi istorinė Lietuvos sostinė Kernavė. Lietavos upelį atrasite važiuodami per Upninkus, Perelozus, dešiniajame Neries krante ties Tartoko kaimu, kuris yra priešingoje upės pusėje. Ties Lietavos upelio šaltiniu yra įrengtas tiltelis, poilsiavietė.
Tai tik maža Lietuvos dalis, su kuria šiandien supažindinome. Pažinti Lietuvą daug lengviau su atnaujintu kelionių vadovu – „Įdomiausios kelionės po Lietuvą“, kurį rasite čia.
