„Kai nekeliauju, pristatinėju maistą dviračiu. Kartais keista pagalvoti – minu dviratį, uždirbu pinigus, kad galėčiau minti dviratį. Kai Kaune dviratis ilsisi, administruoju socialinius tinklus „Epas“ dviračių kelionių organizacijoje. Laisvu laiku mėgstu fotografuoti“, – trumpai save pristatė pašnekovas.
– Kaip sugalvojote leistis į kelionę dviračiu nuo Meksikos iki Argentinos? Nuo ko viskas prasidėjo, kada išvykote ir kada ketinate pasiekti kelionės tikslą?
– Viskas prasidėjo 2021 metais, kai pasakiau savo draugams Simonui ir Viktorijai, jog kraustausi atgal į Lietuvą iš Škotijos. Garsiai ištaręs žodžius „grįšiu namo dviračiu“, supratau, jog ši idėja, kad ir kaip nutrūktgalviškai skambėtų, yra logiška.
Škotija buvo ir išliks mano antrieji namai.
Negalėjau sėsti į lėktuvą ir savo gyvenimo pakeisti per 3 valandas. Žinojau, jog kelionė dviračiu namo leis pamiršti, prisiminti ir apmąstyti studijų metus Škotijoje. Juk ten praleidau 5 metus. Škotija buvo ir išliks mano antrieji namai.
Prieš kelionę namo su draugu Simonu (Simon Stachelscheid) sutarėme, kad už 3 metų leisimės į dviračių kelionę po Centrinę ir Pietų Ameriką.
Dabar, rašydamas šiuos žodžius, esu Kosta Rikoje. Kelyje esame jau 3 mėnesius. Draugas kelionę baigs gruodžio mėnesį, o aš iki tol, kol pasieksiu piečiausią žemyno dalį – Patagoniją. Manau, tai bus 2025 metai, kovo arba balandžio mėnuo.
