„Orlaivis – ne automobilis, kuriuo važiuoji iki kitos techninės apžiūros arba tol, kol užsiveda. Aviacijoje svarbiausia – keleivių ir įgulos saugumas, tad ši sritis itin griežtai reguliuojama. Net smulkmena praktiškai ar bent teoriškai gali turėti įtakos skrydžio saugai, tad jei kyla menkiausių abejonių, skrydis atidedamas, kol problema pašalinama. Dažniausiai vėluojama išskristi ne dėl didelio masto techninių gedimų, o dėl paprasčiausių elektronikos indikacijų, kurios įsijungia pilotui prieš skrydį paleidus variklius, arba dėl įgulos pastebėtų neatitikimų taisyklėms – tai gali būti kad ir nuo deguonies baliono nusilupusi etiketė“, – apie atidėtus skrydžius pasakoja atostogų skrydžių bendrovės „Small Planet Airlines“ rinkodaros vadovas Simonas Bartkus.
Kokios bebūtų priežastys, svarbu įsidėmėti, kad net ir mažiausi skrydžio laiko pasikeitimai reiškia viena – toks sprendimas buvo priimtas siekiant maksimalaus keleivių ir įgulos saugumo.
Skrydį užlaikyti gali vėžliai ir... Donaldas Trumpas
Graikijoje esantis populiaraus kurorto Zakinto oro uostas naktimis uždaromas, siekiant apsaugoti nykstančius didžiuosius jūrinius vėžlius nuo triukšmo ir liepos–rugsėjo mėnesiais leisti šių milžiniškų vėžlių mažyliams iš lizdų netrukdomai pasiekti vandenį. Tad jeigu lėktuvas pavėluoja pakilti iki numatyto laiko – teks laukti ryto. Kaip žinia, tuo pačiu metu Europoje – didžiausias įmanomas skrydžių įkarštis ir „kamščiai“ ore. Tuo kartą teko įsitikinti ir „Small Planet Airlines“: susivėlinę pusvalandžiu išskristi nebegavo leidimo leistis šiame oro uoste dėl griežtos naktinės vėžlių apsaugos.
„Skrydis gali vėluoti ir dėl tokių „žemiškų“ problemų kaip automobilių spūstys, kuriose užstringa į oro uostą keliaujantys pilotai. Arba dėl aukščiausių valstybių vadovų vizitų: štai pernai liepos pradžioje vėlavome išskristi iš Lenkijos Varšuvos oro uosto, mat tuo metu iš šio oro uosto kilo JAV prezidentas Donaldas Trumpas, tad visi skrydžiai buvo sustabdyti“, – pasakoja S. Bartkus.
Ypatingos svarbos vaidmenį aviacijoje vaidina oro sąlygos: pavyzdžiui, dėl šoninės vėjo krypties lėktuvui gali būti sunku pakilti, dėl stipraus lietaus suprastėja ne tik matomumas, bet ir galimybė išvystyti lėktuvui pakilti reikalingą greitį, o susidaręs rūkas lemia prastą matomumą, kuris taip pat gali tapti skrydžio vėlavimo priežastimi. Beje, ar žinote, kad pasaulyje vienu metu gali vykti iki 2000 audrų? Ekstremalios oro sąlygos Lietuvoje gana retas svečias, tačiau jeigu oro uoste, iš kurio orlaivis turėjo atskristi į Vilnių, oro sąlygos yra nepalankios, greičiausiai vėluos ir kiti tą dieną tuo pačiu orlaiviu vykdomi skrydžiai.
Spūstys susidaro ne tik keliuose, bet ir oro uostuose ar net... ore
Ore, visai kaip ir ant žemės, susidaro spūstys. Tiesa ta, kad ypač vasarą, kai smarkiai išauga atostogauti skrendančių keleivių srautas, lėktuvų padaugėja ne tik oro uoste, bet ir visoje oro erdvėje.
Oro erdvė – sudėtinga sistema. Virš Europos ji griežtai kontroliuojama tarnybos „Eurocontrol“, kuri stebi situaciją ir numato, kada ir kaip gali skraidyti lėktuvai. Tai suprasti gali padėti paprastas pavyzdys: jei dispečeriai nustato, kad lėktuvų eismas virš tam tikros valstybės – labai intensyvus, oro linijoms pranešama, kad jų skrydis atidedamas, o tai dažnai sukelia visą vėlavimų virtinę. Nors nepatogu tiek keleiviams, tiek oro linijoms, tokios priemonės pasitelkiamos siekiant maksimalaus kelionių oru saugumo.
Ne išimtis ir oro uostai, kuriuos apgula vasarą išaugę turistų srautai. Dėl didelio pakilimo takų užimtumo orlaiviai savo eilės pakilti kartais laukia ir porą valandų. Pavyzdžiui, Paryžiaus Šarlio de Golio oro uoste per pastarąsias 30 dienų vėlavo 9,4 tūkst. skrydžių, Barselonos El–Prato bei Amsterdamo oro uostuose – po beveik 5,8 tūkst. skrydžių, Frankfurto oro uoste – 9,2 tūkst. skrydžių.
„Per pastarąjį pusmetį Vilniaus oro uosto keleivių srautas išaugo 17 procentų. Atrodytų daug, tačiau „Small Planet Airlines“ šį augimą viršijo dar 2,5 karto – pervežėme 43 proc. daugiau keleivių nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Taigi, šią vasarą su mumis skrenda kas šeštas Vilniaus oro uosto keleivis. Vasaros sezonas, trunkantis nuo balandžio iki spalio, yra didžiausias pikas aviacijoje: jo metu iš Vilniaus oro uosto kiekvieną dieną vykdome 5–6 skrydžius, tiek pat skrydžių į Vilnių grįžta iš įvairiausių Europos, Azijos ir Afrikos kurortų“, – sako S. Bartkus.
Skrydžio vėlavimą gali lemti perkrauta ar nepatogi oro uostų infrastruktūra (pavyzdžiui, Varšuvos Šopeno oro uoste šiemet itin daug sutrikimų lemia antžeminio aptarnavimo darbuotojų trūkumas), taip pat – tarptautinės oro kontrolės sutrikimai, darbuotojų streikai. Teigiama, kad 2018 metais skrydžių valdymo centrų darbuotojų streikai Europos oro linijoms sukelia daugiau grėsmės nei kylančios kuro kainos. Pasitaiko ir vėluojančių keleivių – turbūt ne kartą oro uoste esate girdėję, kaip per garsiakalbius pavardėmis kviečiami ne itin pareigingi užmaršuoliai.
Kad galėtų skristi, orlaivis privalo būti idealios būklės
Techninės indikacijos – svarbi priežastis atidėti skrydį, mat aviacijoje absoliutus prioritetas teikiamas saugumui, tad niekada nerizikuojama. Jei keliaudamas automobiliu dažnas nekreipia dėmesio į subraižytą stiklą, žybsinčią lemputę prietaisų skydelyje, trūkstamą gesintuvą (ar tuo labiau jo galiojimo laiką), keliaujant lėktuvu tokie dalykai – neįsivaizduojami.
Prieš kiekvieną skrydį lėktuvą apžiūri patyrusių specialistų komanda, kuri įvertina daugybę parametrų. Mažiausias įbrėžimas ar orlaivio elektronikos sistemų indikacija yra pakankama priežastis atidėti skrydį, kol problema pašalinama arba inžinieriai nusprendžia, kad defektas neturi įtakos skrydžio saugai.
„Prieš skrydį pastebėjus techninį defektą, pirmiausia kviečiami inžinieriai. Beje, mūsų kompanija įprastai skraido į nedidelius kurortus ar salas – pasitaiko, kad šiose vietose reikiamos kompetencijos inžinierių tiesiog nebūna ir reikia laukti kelias valandas, kol jie atvyks. Jei paaiškėja, kad reikia keisti detalę, ji gali būti pristatyta iš atsarginių detalių sandėlio. Visgi, jei gedimas įvyksta toli nuo pagrindinių bazių, mažuose oro uostuose, detales reikia atsigabenti, tai trunka nuo kelių valandų iki kelių dienų. Atsarginių detalių sandėliuose taip pat saugomos tik svarbiausios, dažniausiai naudojamos detalės. Kitu atveju detalę vėlgi reikia gabenti, kartais ir iš tokių vietų kaip Singapūras, Dubajus ar Kalifornija“, – teigia S. Bartkus.
Pasak „Small Planet Airlines“ rinkodaros vadovo, kai tik paaiškėja, kad skrydis bus atidėtas, bendrovės dispečerių skyrius pradeda ieškoti pakaitinio orlaivio. Taip pat reikia surinkti pakaitinę įgulą, kuri jį atskraidintų – tai užtrunka iki kelių valandų. „Small Planet Airlines“ turi du pakaitinius orlaivius, tačiau jie ne visada būna tame oro uoste, kuriame vyksta vėlavimas.
Pasitaiko situacijų, kai atidėto skrydžio pakaitiniai lėktuvai padengti negali. Tokiais atvejais bendrovė iškart ieško orlaivio nuomai. Visgi, vasaros sezonas visoje Europoje yra itin įtemptas, tad laisvų orlaivių dažniausiai tiesiog nebūna.
Ne tik orlaiviams, bet ir įgulai galioja griežtas režimas
Tam, kad kelionės oru vyktų saugiai, reikalinga patyrusi įgula, kurios darbo ir poilsio laikas griežtai reglamentuojamas tarptautinių normų. Įgulos skaičius skrydžio metu priklauso nuo orlaivio tipo: jeigu lėktuve yra iki 50 vietų – keleivius aptarnauti gali vienas skrydžių palydovas, jeigu iki 100 – jau du ir t. t. Populiariajame „Airbus“ A320 orlaivyje skrenda iki 180 keleivių, tad jiems aptarnauti reikia 4 skrydžių palydovų.
Jei nors vienas iš įgulos narių negali dalyvauti skrydyje ar prieš skrydį pajunta bent menkiausius sveikatos sutrikimus, lėktuvas negali kilti, kol nerandamas pakaitinis įgulos narys. Tas pats principas galioja tuo atveju, jei laukiant atidėto skrydžio (pavyzdžiui, kol taisomas orlaivio gedimas) baigiasi oficialus įgulos darbo laikas – privaloma formuoti pakaitinę įgulą ir ją siųsti į oro uostą. Procesas užtrunka, o pasitaiko atvejų, kai pakaitinė įgula turi atvykti iš kitos šalies. Pasak S. Bartkaus, „Small Planet Airlines“ ne kartą teko tam samdyti privačius lėktuvus.
Skrydžių niekuomet neatšaukia
„Lietuvoje niekada neatšaukiame skrydžių, nors šią praktiką taiko dauguma kitų oro linijų, siekdamos išvengti daug valandų trunkančių vėlavimų. Atšaukimų atvejais keleiviai arba yra skraidinami kitomis oro linijomis alternatyviais maršrutais, dažnai su persėdimais ir nebūtinai patogiu laiku, arba gauna kompensaciją, o susiorganizuoti atšauktą kelionę jiems paliekama patiems. „Small Planet Airlines“ visuomet laikosi įsipareigojimo nugabenti keleivius į kelionės vietą“, – tikina S. Bartkus.
Lietuvos Civilinės aviacijos administracijos duomenimis, vien Vilniaus oro uoste šiemet atšaukta apie 490 skrydžių, o 257 kartus lėktuvai vėlavo išskristi kelias valandas ar daugiau. 3 valandas arba ilgiau „Small Planet Airlines“ šią vasarą iš Vilniaus oro uosto vėlavo išskristi 8 kartus. Tai sudaro vos 1,75 proc. bendrovės skrydžių.
Skrydžių vėlavimų duomenys: https://www.flightstats.com/v2/global-cancellations-and-delays
Oro linijų statistika: https://www.flightstats.com/v2/monthly-performance-reports/airlines
