Kai kam Azijoje mažytė kanoja – vienintelė susisiekimo priemonė. Be to, nedidelės kanojos puikiai tinka prižiūrėti plaukiojančius daržus, kurių čia gausu.
Tailando paplūdimių peizažai tiesiog neįsivaizduojami be tradicinių „ilgauodegių“ valčių. Viena iš šių valčių populiarumo priežasčių yra ta, kad jos varomos pigiais naudotais mašinų ir traktorių varikliais.
Daugumos „ilgauodegių“ valčių pirmagaliai yra papuošiami spalvotais kaspinais ir lotoso girliandomis. Jų savininkai kas rytą gėles pakeičia naujomis ir sudegina keletą smilkalų lazdelių.
Taip pagerbiama Mae Ya Nang – moteriška dvasia, kuri, kaip tikima, gyvena valtyse, ir užtikrina saugią kelionę bei gausų žvejų laimikį.
Galbūt šioms valtims Laose trūksta jų pusseserių iš Tailando išvaizdos, tačiau patikimumu jos nenusileidžia. Tai patvirtinti galiu ir aš – sėdėdamas vienoje jų prieš srovę praplaukėme net kelis didokus slenksčius.
Taip, šis apvalus „bliūdas“ Mui Ne miestelyje (Vietnamo pietūs) irgi yra valtis. Anot vienos versijos, kurią išgirdau iš vietinių, jomis nuo kranto žvejai su savo manta pasiekia laivus.
Tačiau kiti sako, kad tokias valtis sugalvojo verslūs vietnamiečiai, norėdami išvengti kolonizatorių prancūzų sugalvotos rinkliavos už standartines valtis.
