Neringos savivaldybės teritorijoje esantis Alksnynės gynybinis kompleksas – valstybės saugomas objektas, perduotas Neringos savivaldybės nuosavybėn 2016-ųjų pabaigoje. Jį valdyti patikėta Kuršių nerijos nacionaliniam parkui.
Kompleksą sudaro baterija, arsenalas (šaudmenų saugykla), pirmas ir antras bunkeriai bei Kocho bunkeris (gelžbetoninis šulinys su įrengtais kulkosvaidžių lizdais), pirmo ir antro pabūklo įtvirtinimai. Tiek šiuo, tiek Giruliuose esančiu bunkeriu rūpinasi ir viešoji įstaiga „Memel Nord“.
Šis kompleksas buvo skirtas apsaugoti Klaipėdos miestą nuo sovietų aviacijos antskrydžių ir artilerijos apšaudymų 1945 m. pradžioje. Nacistinės Vokietijos statytas gynybinis įtvirtinimas lieka vienas įdomiausių ir lankytojams gana lengvai prieinamų tokio pobūdžio statinių. Tokių Neringos krašte yra aštuoni.
Šis kompleksas buvo skirtas apsaugoti Klaipėdos miestą nuo sovietų aviacijos antskrydžių ir artilerijos apšaudymų.
Giruliuose esantis bunkeris yra atviras lankytojams, čia galima apsilankyti ir išgirsti istorinių pasakojimų, patyrinėti ekspozicijas.
Smiltynės bunkeryje ketinama vykdyti kitokią veiklą, dalį patalpų pritaikyti ir kultūriniams sumanymams.
„Giruliuose yra vedamos ekskursijos, ten galima istoriją pamatyti nuotraukose, išgirsti pasakojimus apie vykusį karą, o Kiaulės nugaros baterijoje (ji vokiškai taip buvo vadinama), bandysime daryti gyvus istorinius pasirodymus – rekonstrukcijas. Viduje kiek pavyks norime atkurti aplinką – kareivius, ginkluotę, ekipuotę, pademonstruoti, kaip kariai gyveno, kokią įrangą turėjo“, – pasakojo viešosios įstaigos „Memel Nord“ vadovas Aivaras Kurskis.
Anot jo, Giruliuose taip pat buvo daromi gyvi rekonstrukciniai pasirodymai, demonstruojant bunkerio apgultį, tačiau veiklos ėmė kirstis ir tapo per sunku. Gyvos istorijos pasakojimus su scenarijų atkartojimais norima realizuoti Smiltynėje.
„Analogo nenorime, ir Kuršių nerijos nacionalinis parkas minėjo, kad nenori antro „Memel Nord“. Darysime kitaip, kad nesikartotų, nes Giruliuose renginiams nelabai lieka vietos, vyksta ekskursijos. Be gyvų rentinių, norime daryti ir viešas parodas, kviestis menininkus, su organizacijomis bendradarbiauti, neapsiribojant vien karo istorija, pritaikyti ir kultūrinei prasmei“, – tęsė A.Kurskis.
Valė bunkerį
Neseniai bunkeryje vyko pirmoji talka. Savanorius būręs A.Kurskis darbavosi ir pats.
„Išvalėm pagrindinį baterijos bunkerį, yra ir daugiau statinių. Kas susiję su valymu, dar daug darbo, organizuosime dar talkų. Davėm pradžią, dabar žiūrėsime. Norintys gali sekti informaciją „Memel Nord“ puslapyje“, – pasakojo A.Kurskis.
Šį bunkerį ketinama sutvarkyti per porą metų, pradėti viduje rengti ekspozicijas. Viliamasi, jog finansavimą pavyks gauti dalyvaujant įvairiuose projektuose.
Pačių patalpų remontuoti neketinama. Statiniai, anot pašnekovo, gana gerai išlikę, dalis apgriauta po apšaudymų, sprogimų. Šis objektas kadaise buvo stipriai apgadintas sovietų artilerijos. Aplink likę ir apkasai, siaurojo geležinkelio pylimas.
„Viduj pagrinde išlikusios originalios sienų spalvos, gelsvos, dažai originalūs, žymėjimai išlikę vokiški. Pavyzdžiui – „Kein Trinkwasser“ – „Negeriamas vanduo“, toje patalpoje kažkada buvo boileris“.
Šiuo metu bunkeris tamsus ir be elektros, valyti jas teko pasišviečiant žibintais.
„Šiuo metu tuščios tamsios patalpos. Benamiai buvo vasarnamį įsikūrę, teko inventorių išplėšti, pasirūpinti reikia, kad ateity nebegrįžtų“, – sakė A.Kurskis.
Vienu metu šiame bunkeryje kadaise tilpdavo apie šimtas karių. A.Kurskis suskaičiavo, kad esama penkių patalpų, kur tilpdavo po 15 kareivių, kelios talpino po 18 ir po 9. Šis kompleksas, panašu, buvo didesnis nei Girulių.
Rengs ekskursiją
Rugpjūčio 21 dieną A.Kurskis ketina rengti ekskursiją po Smiltynę, galutinis žygio tikslas bus šis objektas. Žinovas pasidalins ir pasakojimais.
„Bandysime pasivaikščioti, kelis kartus jau esu vedęs ekskursiją, ją dar patobulinsime. Informacija bus skelbiama Kuršių nerijos nacionalinio parko puslapyje“, – sakė A.Kurskis ir priminė, jog anksčiau baterijos buvo pavadinamos pagal artimiausią miestelį, kaimą ar geografinį objektą, tad ši baterija dėl šalia esančios Kiaulės nugaros salos buvo pavadinta Kiaulės nugaros baterija.
„Manau, kad ši baterija ateityje praturtins turistinį maršrutą. Galbūt parengsim karo istorijos maršrutą po nacionalinį parką ar Klaipėdą“, – planais dalijosi vadovas, ką tik sugrįžęs iš Vokietijos, kur taip pat lankėsi kariniuose bunkeriuose. Jie visi rado savo paskirtį – viename veikia muziejus, tikrieji eksponatai, kitame demonstruojama karių buitis, groja autentiška muzika.
