Palangos kurorto muziejus įkurtas prieš šešerius metus, prieš metus imtasi įrenginėti ekspozicijas, kurios atsindėtų kurorto istoriją. Keturiose salėse ir bokštelyje galima interaktyviai ir šiuolaikiškai paklaidžioti po Palangos istorijos labirintus.
Pirmoji salė lankytojus kviečia nukeliauti į praeitį, tuomet Palanga dar nebuvo išpopuliarėjusi kaip vasarvietė. Šioje salėje eksponuojami pajūrio regiono kultūrą atspindintys eksponatai, archeologiniai radiniai. Dalis čia esančių eksponatų taip pat siejasi ir su vos keleto metų senumo įvykiais, kuomet 2014-aisiais, rekonstruojant Palangos koncertų salę, buvo aptiktos 16-ojo amžiaus dvarvietės liekanos ir keletas dvarvietėje naudotų daiktų. Tarp jų – kol kas vienintelis šalyje rastas žaidimo „Malūnas“ lentos fragmentas. Smalsiausieji kviečiami ne tik apžiūrėti šį vertingą eksponatą, bet ir šalia įrengtame interaktyviame ekrane, patys išbandyti šį smagų, loginį mąstymą skatinantį žaidimą.
Čia galima susipažinti ir su paleoastronomime stebykla, kadaise buvusia įrengta ant Birutės kalno, o gerokai vėliau atkartota Šventojoje, ant Alkos kalno. Lankytojai interaktyviai gali sužinoti, kaip ir kokias kalendorines šventes galima nustatyti pagal paleoastronominėje stebykloje įrengtus stulpus.
Duoklė Tiškevičiams
Antrojoje salėje pristatoma Palangos kurorto įkūrėjų grafų Tiškevičių giminė ir jų nuopelnai, svarbiausi asmenys, turėję įtakos kurorto formavimuisi.
Šioje salėje įkurdinta ir bareljefinė sienelė, kurioje galima pamatyti senąjį per Palangą besidriekusį geležinkelį, išvysti, kaip atrodė grafų valdoma Palanga 19 amžiaus pabaigoje – 20 amžiaus pradžioje.
Pasak V.Paluckienės, ne daug kam žinoma, jog dabartinės Koncertų salėsvietoje prieš daugiau kaip šimtą metų buvo pastatytas 600 vietų teatras, tačiau po poros metų jis sudegė, buvo atstatytas kuklesnis statinys.
„Žiūrovai skundėsi kai jį pastatė, kad nebuvo ventiliacijos, jautėsi pokosto, tokio impregnanto, kvapas. Jį vis remontavo, bet, deja, teatras neatlaikė ir sudegė“, – pasakojo kurorto istorijos žinovė.
Toje pačioje salėje kviečiama susipažinti ir su vilos „Anapilis“, kur ir įkurtas muziejus, istorija. Čia galima sužinoti apie grafų veiklą bei indėlį į kurorto plėtrą.
Pristatomas ir pirmasis Palangos vaizdų albumas, tarsi vėduoklė sukurtas ant septynių susiskleidžiančių ąžuolo lapelių. Albume nugulė fotografės Paulinos Mongirdaitės nuotraukos. Ši moteris buvo asmeninė Tiškevičių fotografė. Salėje eksponuojama keletas asmeninių grafų Tiškevičių daiktų, taip pat – unikalus 1899 m. Birutės parko planas.
Muziejus itin didžiuojasi unikalia interaktyvia knyga, kurioje nugulė 47 kurortui įtaką padariusių žmonių istorijos. Vartant knygą atsiveria istorinių asmenybių portretai, spustelėjus ant vieno jų galima susipažinti su kiekvieno jų nuopelnais.
Salėje ant didžiulės sienos vis keičiasi Tiškevičių nuotraukos. Jose galima išvysti neregėtus istorinius kadrus, kaip gyveno kurortą puoselėjusi giminė.
Kretingoje gyvenę Tiškevičiai Palangoje vasaromis ėmė reziduoti nuo 1854 metų. Kurorto įkūrėju laikomas Juozapas Tiškevičius, pastatęs prieplauką laivams, nusipirkęs garlaivį „Feniksas“, plėtojęs kurortą. Didelis dėmesys skiriamas jo žmonai Sofijai Tiškevičienėi, kuri, pasak V.Paluckienės, buvo įspūdinga moteris.
„Sofija Tiškevičienė pagimdė 12 vaikų, iš jų išaugo 8. Moteris užaugino ir tris nesantuokinius vyro vaikus. Po vyro mirties 1891 metais iki pat savo mirties, tad dar 28 metus, ji nešiojo gedulo rūbą“, – istoriniais faktais dalijosi istorikė.
Po vyro mirties 1891 metais iki pat savo mirties, tad dar 28 metus, ji nešiojo gedulo rūbą.
Apie šią moterį sklando daugybė legendų, viena jų, jog S.Tiškevičienė mėgusi spiritizmo seansus ir kvietusi vėles, tam buvo įrengtas veidrodžių kambarys. Pabuvoti tokiame kambaryje kviečiami ir muziejaus lankytojai, taip pat pakilti į grafienės mėgtą bokštelį.
Aptiko vėjo vargonus
Pasakojama, kad grafienė S. Tiškevičienė skundėsi silpna sveikata, tad jos nuotaikai praskaidrinti vilos bokštelyje buvo įrengti vėjo vargonai. Vos tik grafienė pasijusdavo prastai, atsidarydavo bokštelio langus ir klausydavo vėjo vargonų muzikavimo. Kad vėjo vargonai buvo, žinojo kone kiekvienas palangiškis, tačiau kaip jie atrodė, kas juos pagamino ir koks jų veikimo mechanizmas, žinių trūko.
2015 m. vykdant „Anapilio“ restauraciją, bokštelyje buvo rasti aštuoni skardiniai būgneliai, po du prie kiekvieno stoglangio krašto. Šios vėjo gaudyklės „gaudė“ pajūrio vėjus ir skleidė neįprastus garsus, derančius prie vilos pavadinimo ir suteikdamos jai dar daugiau mistiškumo. Restauracijos metu būgneliai buvo atkurti, bet turbūt dėl kai kurių detalių trūkumo neveikia.
Toks į pastatą įmontuotas mechanizmas yra unikalus ir neturintis analogų. Viena originali detalė yra eksponuojama vilos bokštelyje. Palangos kurorto muziejaus lankytojai gali ne tik su ja susipažinti, bet ir patys kurti vėjo vargonų muziką, interaktyvioje lentoje keisdami vėjo kryptį bei stiprumą.
Įkurdintas paplūdimio vežimas
Į paplūdimį – arklio traukiamoje budelėje. Būtent tokios paplūdimio būdelės, kurių viena pastatyta trečiojoje kurorto muziejaus salėje, buvo populiarios prieš gerą šimtmetį. Tais laikais, kuomet mėgta maudytis nuogiems, būdelės suteikdavo privatumo. Vežimu galima ne tik pasigrožėti, bet ir patiems įlipti, o jame pasinaudojus įmontuota įranga, pasidaryti atminčiai fotografiją tarsi būtum pabuvojęs anuometiniame paplūdimyje.
Šioje salėje galima pasijusti tarsi paplūdimyje, kur po kojomis – pajūrio smėlį menantis kilimas, o sėdmaišiai tarsi pajūrio akmenys. Ekspozicija pristato kurortą ir jo raidą, kviečia stebėti vaizdo medžiagą apie ankstesnės ir šių dienų Palangos paplūdimius bei poilsiautojus. Šioje salėje galima susipažinti su įvairių laikotarpių maudymosi tradicijomis bei paplūdimio madomis.
Istoriniai laikmečiai
Paskutiniojoje ekspozicijos salėje įrengta laiko juosta lankytojus supažindina su Palangos šimtmečio vaizdais. Čia pristatomas ir latviškasis Palangos periodas, trukęs 1918-1921 m., taip pat – svarbiausi tarpukario laikotarpio momentai, sovietmetis ir, žinoma, Neprilklausomybės laikmetis.
Palangos kurorto istoriją papildo ir užbaigia įrengta interaktyvi lenta, kurioje originalių Palangos vaizdų fone, muziejaus lankytojai turi galimybę pasijusti esantys muitininkai, žvejai ar tiesiog poilsiautojai.
Ekspozicijų įrengimas muziejui atsiėjo 290 tūkstančių eurų.
Palangos kurorto muziejus lankytojų laukia nuo antradienio iki šeštadienio 10-19 val. Prieš valstybines šventes darbo laikas sutrumpinamas viena valanda. Valstybinių švenčių dienomis muziejus nedirba. Lankytojo bilietas kainuoja 3 eurus.
