Apie Ribiškių taką tinklaraščio „Nesėdėk namuose“ autorius Ramūnas Šukauskas yra rašęs, kad tai – nuostabaus grožio vieta Vilniuje, kur vaikštant sunku patikėti, kad esi mieste. Daugiau skaitykite čia.
„Per dieną viena tokia “žoliapjovė„ nušienaus apie 10 kvadratinių metrų pievos. Nors ne itin greitos, bet šios žoliapjovės išmanios – ėda ne viską ir ne vienu metu, tad bus atkurtas natūralus pievos vaizdas ir bioįvairovė. Tikiuosi, tai taps ir atrakcija Ribiškių draustinio lankytojams“, – sako Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius.
Regioniniuose parkuose žymiai gausesnė augalų bioįvairovė. Čia negalima taikyti tų pačių principų, kurie taikomi šienaujant miesto parkus ar žaliuosius plotus. Siekiant atkurti istorines Ribiškių pievas, kuriose buvo išskirtinė gausa retų, saugomų augalų ir drugelių, nuspręsta pasitelkti visai kitą šienavimo būdą – avis ir ožkas. Šie gyvūnai ėda selektyviai, taigi vienus augalus nuės pirmiausiai, kitus – vėliau, kai kurių – apskritai neės. Ožkos dar nuėda ir iškirstų krūmų jaunas atžalas.
Avių ir ožkų skaičius pasirinktas pagal tvarkytiną plotą ir ganymo laiką – draustinio „šienautojos“ teritoriją prižiūrės iki rugsėjo 18 d.
Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcija Ribiškių kraštovaizdžio draustinio priežiūrai nusprendė pasitelkti gyvūnus, taip primindama, kad šioje vietovėje avys istoriškai buvo „atsakingos“ už gamtotvarką. Mat Ribiškės ilgą laiką buvo kaimas prie Vilniaus ir čia buvo natūrali, tradicinė augmenija bei pievų šienavimas, ganymas.
„Keičiantis gyventojams, keitėsi jų gyvenimo būdas, kaimas tapo miesto dalimi ir nebeliko pievų “naudotojų„, todėl per pastaruosius 30 metų jos apaugo/apžėlė krūmynais ir invazinių augalų guotais. Taigi ėmėmės kokios nors pagalbos užaugančioms pievoms – šienavimo “gyvąja technika“, – sako Jolanta Radžiūnienė, Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direktorė.
Pasak jos, naująsias draustinio gyventojas pamatys pasirinkusieji tiek ilgąjį (6 km), tiek perpus trumpesnį Ribiškių pažintinio tako maršrutą. Neabejotinai avys ir ožkos taps puikiu akstinu išbandyti vaizdingą, kalvoto reljefo pėsčiųjų trasą.
Draustinio lankytojų prašoma nešerti avių ir ožkų savo iškylos krepšio patiekalais, nesivesti šunų į aptvarą, specialiai neatidarinėti vartelių, nes ištrūkus vienai aviai, kartu iškeliaus ir kitos.
Avys ir ožkos yra žolėdės – jos ės žolę ir gers šalia tekančio Kaukysos upelio vandenį, o jei bus šeriamos bandelėmis, tiesiog neišgyvens. Pavojų kelia ir šunys – patirtis rodo, kad medžioklės instinktai gali prabusti net naminiams augintiniams, o avims ir jų buvimas šalia kelia baisų stresą.
