„Vasara bus kupina iššūkių, – pripažino I.Trakimaitė-Šeškuvienė, tačiau nestokojo optimizmo. – Bet aš manau, kad tie žmonės, kurie rinkdavosi atostogoms šiltuosius kraštus, įvertins šiemet, kad Lietuvoje kelionės tikrai gali būti ne mažiau įspūdingos.“
Užsienio turistų netekę didmiesčiai neriasi iš kailio dėl vietinių
Lietuvos pažintiniai takai, gražiausi gamtos kampeliai šiemet tikrai nesiskųs lankytojų trūkumu. Lietuviai ir taip jau ne vienerius metus iš eilės gerino vietinio turizmo rekordus, o šiemet netekę atostogų užsienyje tikrai neliks sėdėti namuose.
I.Trakimaitė Šeškuvienė džiaugėsi, kad lietuviai itin gausiai keliauja po šalį – jie sudarydavo maždaug 50 proc. visos turizmo rinkos, kasmet su nakvyne keliaudavo apie 2 milijonai.
„Netgi mūsų kaimynai latviai, estai sakydavo – ką jūs taip gerai darot, kad lietuviai taip nori keliauti po Lietuvą? Tikrai madinga keliauti po Lietuvą. Jeigu prieš 5-6 metus buvo faina pasakyti, kad buvau Romoj, Paryžiuj, tai dabar žmonės didžiuojasi – „atradau Bartkuškio kopas“, „buvau Lajų take“, „atradau Eifelio bokštą Lietuvoje“ ir t.t.“, – apie pasikeitusias tendencijas kalbėjo ji.
Jau įprasta, kad pirmiausiai lietuviai laisvu laiku veržiasi į gamtą. „Net karantino metu juokėmės, kad pažintiniuose takuose lietuvių buvo daugiau negu Vilniaus miesto centre“, – netikėtas problemas populiariuose pažintiniuose takuose prisiminė „Keliauk Lietuvoje“ rinkodaros vadovė.
A.Dotas pastebėjo, kad nors kelionės po Lietuvą visuomet buvo populiarios, karantinas ir sienų užvėrimas suteikė joms dar daugiau dėmesio.
„Gamtinis turizmas, pažintiniai takai, apžvalgos bokštai – nors jie ir buvo uždaryti, bet net „Stop“ juostos nesustabdė žmonių ropštis į bokštus – įvairūs piliakalniai ir kiti gamtos objektai sulaukė daug dėmesio“, – portalo PamatykLietuvoje.lt statistika dalijosi jis.
Apklausos rodo, kad idealiausios lietuviui atostogos yra prie vandens telkinio – ar tai būtų jūra, ežeras ar upė. Anot I.Trakimaitės-Šeškuvienės, dabar nacionaliniuose turizmo vartuose lithuania.travel žmonės labiau ėmė ieškoti ir stovyklaviečių, kempingų, kokių nors neįprastų iškylų vietų, „neatrastų“ vietų, tokių kaip Paulavos respublika ar žemyninės kopos.
Lankytojų netrūks ne tik pažintiniuose takuose, bet ir kurortinėse teritorijose, kur ir anksčiau didžiąją dalį poilsiautojų sudarydavo lietuviai.
„Gal šis sezonas bus sunkesnis didiesiems miestams, nes juose dauguma turistų vasaros metu buvo užsieniečiai“, – atkreipė dėmesį „Keliauk Lietuvoje“ rinkodaros vadovė. Pasak jos, didieji miestai jau skelbia planus, kaip prisivilioti vietinius turistus pas save, nes lietuviai neturėjo įpročio čia leisti atostogas.
Pavyzdžiui, Vilnius planuoja septynis teminius savaitgalius, kai virs vis kita šalimi. Šį savaitgali sostinę apgaubia itališka dvasia su gausybe renginių, patrauklių pasiūlymų restoranuose, viešbučiuose ir pan.
„Kaunas orientuojasi daugiau į sielos spa, – pasakojo I.Trakimaitė-Šeškuvienė. – Jeigu žiūrime į pokarantininį keliavimą, ką mes norime padaryti – tai sustiprinti sveikatą. Tikrai šiek tiek baiminamės antros bangos, ir net Pasaulinė turizmo organizacija pastebi padidėjusį norą keliaujant daryti viską, kad būtum sveikesni – tai ir basų kojų takai, ir masažai, ir vaistažolės ir t.t. Kaunas orientuojasi būtent į psichinės sveikatos stiprinimą – sielos, dvasios spa. Klaipėda taip pat siūlo naujoves – teminius savaitgalius, įvairias ekskursijas.“
Kurios naujos vietos verčiausios aplankyti?
„Keliauk Lietuvoje“ neseniai pristatė tris naujus dviračių maršrutus Lietuvoje – po Vakarų Lietuvą, po Žemaitiją ir per tris Lietuvos sostines. I.Trakimaitė-Šeškuvienė prisipažino, kad jie buvo kurti galvojant apie Vokietijos turistus, nes net 49 proc. jų mėgsta aktyviai leisti laiką Lietuvoje.
„Dviračių turizmas yra puikiai tinkantis pokarantininiam keliavimui, nes mes vis dar norėsime išlaikyti socialinę distanciją, o kai važiuoji dviračiu esi vienas arba su savo šeima“, – sakė „Keliauk Lietuvoje“ atstovė.
Ji išdavė, kad netrukus ketinama pristatyti ir atnaujintą ledų žemėlapį, kuris anksčiau yra sulaukęs didelio populiarumo. „Lietuviai, patikėkit, yra tokia kūrybinga tauta, ir kuria ledus iš visko. Praėjusios vasaros topų topas buvo dilgėlių ledai. Juos gamina Druskininkų restoranas „Velvetti“. Sakė, visas dilgėles palei Nemuną nurovė“, – pasijuokė ji.
O štai viena kavinė Plungėje gamina ledus „Šaltibarščių potvynis“ – jeigu jau vasarą visur ir visada valgome šią sriubą, tai kodėl nepabandžius ir tokių ledų. I.Trakimaitė-Šeškuvienė vardijo ir daugiau originalių skonio – liepžiedžių, samanės, medaus, kanapių ir t.t.
Pristatyti ir keturi nauji kempingų maršrutai. Lietuvoje yra apie 30 kempingų, dar maždaug tiek ir stovyklaviečių prie upių, ežerų. „Tai maršrutai, skatinantys keliauti arba automobiliais, arba kemperiais, nes vis tik pastebime tendencijas, kad žmonės šią vasarą ieškos labiau biudžetinio keliavimo galimybių“, – sakė I.Trakimaitė-Šeškuvienė. Tą rodo ir išaugusi kemperių nuomos paklausa Lietuvoje.
„Gatvės gyvos“ visai nesenai pristatė naują objektą – atvertą Šaltojo karo laikų bunkerį. Tokio tipo objektai, pasak „Keliauk Lietuvoje“ atstovės, vis labiau populiarėja.
Vilnius taip pat „prakalbino“ dar daugiau skulptūrų. Muziejus „MO“ jau įgarsino 21-ą skulptūrą mieste, prie kurios priėjus galima išgirsti įdomių istorijų.
„Mes ėjom su vaikais prakalbinti „vamzdžio“, kurį vieni peikia, kiti myli. Man jis tikrai labai gražus. Reikia prieiti, nuskenuoti kodą. Aš sakau – „Vaikai, vaikai, vamzdis mums skambina!“, net viena pro šalį ėjusi porelė norėjo pirštą pasukioti, – juokėsi I.Trakimaitė-Šeškuvienė. – Vamzdis prakalbėjo Algio Ramanausko-Greitai balsu, pasakojo labai gražią savo istoriją. Keliaujant po miestą iš tiesų verta prasikalbinti skulptūras.“
Ji pati šiemet ketina aplankyti ir naują pažintinį taką Raseinių rajone – „Maironio kelią padubysiu“. „13 km ilgio ir tikrai vertas dėmesio, juo galima keliauti ir dviračiu, ir pėsčiomis“, – viliojo ji.
„Keliauk Lietuvoje“ atstovės planuose – ir trys nauji sveikatos takai Klaipėdos rajone, netoli Karklės, kurie išsiskiria nuotaikinga informacija. „Sužymėta, kad jeigu, pavyzdžiui, tu esi suvalgęs mėsainį, tai kada tu tas kalorijas sudeginai“, – pasakojo ji.
Šalyje šiemet daug ir atnaujintos veiklos atvirame lauke. I.Trakimaitė-Šeškuvienė išskyrė Triušiukų slėnį Utenos rajone, Molėtų technikos muziejų su senovinių mašinų kolekcija, šią savaitę startuojančius laivo „Raketa“ plaukimus į Nidą. Nuplaukus Nidoje ji siūlo ir užlipti į naujai atvertą švyturį.
Ypač keliautojams su vaikais turėtų patikti nauja vieta – Biržų krašte atidarytas Kirkilų pramogų parkas su gravitaciniu namu, kanapių labirintu.
Nemažai naujovių yra ir didžiųjų miestų lankytojams. Pavyzdžiui, „Instagram“ kadrų medžiotojų numylėtas Vilniaus Stiklo kvartalas pasipuošė naujomis dekoracijomis, Užupyje veikia grupės „Foje“ muziejus. „Kaune būtinai užlipčiau ar pakilčiau funikulieriumi į Aleksoto apžvalgos aikštelę, kuri atidaryta naujai“, – naujove dalijosi I.Trakimaitė-Šeškuvienė.
Tiems, kurie ieško naujų sveikatos stiprinimo galimybių, ji patarė išbandyti naująją Rytų medicinoje labai mėgstamą nefrito pirtį „Atostogų parke“ Palangoje. „Taip pat šią vasarą Druskininkuose atsidarys miego spa, kur bus padedama spręsti įvairiausias miego sutrikimų, nerimo problemas. Bus toks vienintelis spa Šiaurės Europoje“, – kalbėjo „Keliauk Lietuvoje“ atstovė.
Norintiems atsipūsti gamtoje A.Dotas pristatė ir naujoves regioniniuose ir nacionaliniuose parkuose. Verta pasivaikščioti nauju Kačėniškės piliakalnio pažintiniu taku, kurį neseniai išgyrė ir populiarus kelionių tinklaraštis „Nesėdėk namuose“. Taip pat atnaujintas Žuvinto ežero gamtos takas, kur galima džiaugtis fantastiškais peizažais ir per monoklį stebėti paukščius.
„Sutvarkyta visa eilė piliakalnių – Apuolės, Pakalniškių, Naujosios Rėvos, Girnikių kalnas“, – dar vardijo kelionių po Lietuvą portalo vadovas.
Nepelnytai pamirštos Lietuvos vietos
Ne kartą pastaruoju metu ir I.Trakimaitė-Šeškuvienė girdėjo žmonių baimių – „Ar tilpsim visi į pajūrį?“.
„Taip, mūsų paplūdimys yra mažas, palyginus su latviais ar estais, bet mes turime ežerus, upes, kurortines teritorijas, turim Zarasus, Ignaliną, Anykščius, Trakus, turim Pamarį, prisiminkim ir Druskininkus, ir Birštoną. Tai visiems į pajūrį susibrukti nereikėtų. Bet jeigu taip norim į pajūrį ir išgyvenam, kad iš tikrųjų nėra vietos, prisiminkime Klaipėdą, kuri turi puikius paplūdimius – Smiltynės, Melnragės. Smiltynės paplūdimiai yra puikūs, jeigu nori išlaikyti socialinę distanciją – truputį dviračiu pavažiuoji, ir jau neguli kaip silkės vienas ant kito.
Laisvėjant karantinui, plečiasi ir lietuvių kelionių geografija. Anot A.Doto, pradžioje, kai dar buvo iššūkių su nakvyne ir net pavalgymu išvažiavus, populiariausi objektai buvo tie, kuriuos lengva pasiekti iš didžiųjų miestų. „Teko matyti sausakimšą Šilėnų taką, kitus aplink Vilnių esančius pažintinius takus“, – prisiminė jis. Visgi portalo statistika rodo, kad jau grįžo susidomėjimas ir nuošalesniais objektais.
„Be tų visų populiariųjų, tradicinių vietų, daug dėmesio sulaukia Zapyškis – atvažiuoja pažiūrėti, kaip bažnyčios aplinką sutvarkė“, – šyptelėjo PamatykLietuvoje.lt vadovas. A.Dotas pasidžiaugė ir labai gražia vietinių iniciatyva – pati miestelio bendruomenė su portalo pagalba yra sukūrusi maršrutą po savo vietas. Maršrutas sulaukė ne tik didelio populiarumo internete, bet miestelis – ir padidėjusio lankytojų srauto.
Keliautojus taip pat domina Ukmergė, ežerų kraštas, abu Panemunės krantai. „Kiek esu pastebėjęs, mažiau dėmesio sulaukia Suvalkija, pasienis, bet iš tiesų nepelnytai, nes ten tikrai yra daug įdomių vietų, – patikino A.Dotas, praėjusiais metais pats maišęs šį kraštą. – Tikrai rekomenduočiau nepražiūrėti ir tos žemėlapio vietos.“
Kelionių ekspertas pasidalijo ir savo rekomendacijomis, ką tikrai verta aplankyti toje pietvakarių Lietuvoje, kuri nėra itin keliautojų atrasta: Sudargo piliakalnius, Veisiejus, ten esantį apžvalgos bokštą, Dusios ežerą, Leipalingį, Paežerių dvarą ir kt. Verta daugiau dėmesio skirti ir Marijampolei, kuri išmarginta labai įdomiais gatvės meno darbais.
I.Trakimaitė-Šeškuvienė antrino, kad Suvalkija gal nepelnytai pamiršta, ir išskyrė Gelgaudiškio dvarą, kuris ją nustebinęs grožiu ir itališka dvasia. O Zyplių dvare verta ir papietauti restorane „Kuchmistrai“, garsėjančiame dvariška virtuve. Čia yra ir „bankucheno“ ledų, ir silkės pašteto, ir kitų gurmaniškų atradimų.
I.Trakimaitę-Šeškuvienę yra maloniai nustebinusi ir Dzūkija, turinti kopas, gražųjį Zackagirio pažintinį taką su pelke įdomiu pavadinimu – Meškos šikna.
Tiems, kurie visgi labai baiminasi buvimo tarp kitų žmonių, vertėtų pagalvoti apie ankstyvesnes atostogas. „Mes įpratę atostogauti nuo Joninių iki Žolinių, bet birželis irgi labai puikus mėnuo“, – pabrėžė I.Trakimaitė-Šeškuvienė.
Ieškant ne tokių populiarių vietų, ji vardijo, galima prisiminti ir dvarų parkus, botanikos sodus, Europos parką ar Mažosios Lietuvos paveikslų sodą, Raganų kalną.
Jeigu nenorima minios, tuomet nereikėtų sekti naujausiomis madomis. I.Trakimaitė-Šeškuvienė pastebėjo, kad tendencijos gerai matosi feisbuke – tai visi traukia į Kairėnų parką, nes ten žydi alyvos, tai į netoli Vilniaus esančią Bartkuškio kopą, nes apie ją parašė žiniasklaida.
„Gal tada reikėtų suprasti, kad ten bus masė žmonių, truputį palaukti ir rinktis kitas vietas“, – patarė ji. Prieš vykstant gali būti naudinga ir pasiskambinti tos vietos turizmo informaciniam centrui ir pasitarti, ar verta šiuo metu vykti į vieną ar kitą vietą.
„Svarbiausia – vykti. Vietos ir kurortuose visiems užteks, – sakė A.Dotas ir ragino leistis ne į vieną kelionę, o kelis kartus visą vasarą vykti pažinti vis kitą vietą. – Pasirinkti iš ko tikrai yra daugybė idėjų ir variantų. Belieka tik skirti šiek tiek laiko ir pasidomėti.“
Siūlo naujovių, kaip keliauti saugiai
Karantinas paskatino ir galvoti naujas idėjas bei jas sparčiau įgyvendinti. Pavyzdžiui, įkvėpti koncertų ir kino seansų neišlipant iš automobilių, PamatykLietuvoje.lt kartu su Šiaulių turizmo informacijos centru sukūrė maršrutą, kaip pamatyti miestą pro automobilio langą.
A.Dotas atkreipė dėmesį, kad turizmo rinka stengėsi greitai reaguoti į pasikeitusią realybę – atsirado daug skaitmenizavimo, virtualizavimo. Parodas buvo galima lankyti virtualiai, renginiai taip pat kėlėsi į internetą. „Rinka iš tiesų yra labai dinamiška, gali prisitaikyti. Tikėkimės, kad taip ir toliau tą pagreitį pagavę judės“, – vylėsi jis.
Prasidėjus karantinui lietuviai dar labiau susidomėjo savarankiškais maršrutais, kuriuos siūlo PamatykLietuvoje.lt. „Pasiėmę tokį maršrutą keliautojai juo naudojasi kaip virtualiu gidu, – aiškino A.Dotas. – Kaip ir tikras gidas, keliaudamas šalia, jis papasakoja istorijas, parodo nuotraukas, nukreipia, kur reikėtų pažiūrėti, ką pamatyti ir sužinoti.“
I.Trakimaitė-Šeškuvienė atkreipė, kad ir ekskursijas vedantys gidai prisitaikė prie situacijos. Pavyzdžiui, Lina Dusevičienė rengia vakarinius „pasidviračiavimus“ po Vilnių. Gidų paslaugomis ji ragino naudotis ir keliaujant po regioninius parkus. Jos, beje, ir nėra brangios, o kelionė su gidu suteikia visai kitokią patirtį.
Kur keliauti su vaikais?
O kur keliauti su vaikais, kad jiems būtų ir nenuobodu, ir jie pernelyg nepavargtų? Su 4 ir 10 metų vaikais keliaujantis A.Dotas ragino atlikti namų darbus – daug kas priklauso nuo to, kiek tėvai įdeda pastangų į kelionės planavimą.
„Saviškius vaikus man pavyksta sudominti ir pažintiniais takais – ir ilgesniais, ir trumpesniais su galimybe pamatyti besikeičiančią gamtą, pamatyti paukštelius, pamėginti nustatyti, kokie tie paukšteliai“, – savo asmenine patirtimi dalijosi kelionių po Lietuvą portalo vadovas.
Jeigu jūsų vaikams to negana, A.Dotas siūlė atkreipti dėmesį į mini zoologijos sodus, kurie yra šeimų kelionių topas. Jis paminėjo portalo lankytojų labai mėgiamą Raubonių parką, kuriame gyvena apie 160 gyvūnų iš 30 rūšių, yra įrengtas dinozaurų parkas. „Be abejo, Triušiukų slėnis Ukmergės rajone, Paukščių kaimas Ignalinos rajone, įvairiausi mini-zoo su alpakomis, lamomis ir pan.“, – vardijo jis.
Užsukti su vaikais į muziejų gali būti iššūkis, pripažino A.Dotas, dėl to reikėtų rinktis interaktyvias vietas. Kaip puikų pavyzdį jis paminėjo Saugomų teritorijų lankytojų centrus, kurie išsiskiria interaktyvumu ir įdomybėmis. „Galimybė kažką pasukioti, kažką pažiūrėti iš arčiau, paliesti, suprasti kitaip – tai puiki vieta praleisti laiką su vaikais“, – tikino jis.
Jam antrino ir I.Trakimaitė-Šeškuvienė, priminusi, kad lankytojų centrai ne tik įdomūs, bet ir nemokami.
„Ir patikėkit, jie yra tokie modernūs – gali ir paukščiuką paglostyt, ir garsų kokių yra... Žmonės nustemba, kai nuvažiuoja – tai yra aukščiausio lygio muziejai, – sakė ji. – Vaikui labai svarbu pačiupinėti, paliesti. Ką jis mokėsi visus mokslo metus mokykloje, dabar gali išbandyti ir pačiupinėti.“
Vaikus taip pat auginanti rinkodaros vadovė rekomendavo aplankyti ir nuotykių parkus, tokius kaip Tarzanijos parkas Alytuje – kur vaikai gali pasikarstyti ir išsidūkti.
Gera idėja atostogoms su šeima gali būti vandens turizmas, ypač dabar – kai ieškoma atstumo nuo kitų žmonių. I.Trakimaitė-Šeškuvienė siūlė su vaikais išbandyti kanojas, irklentes, baidares, vyresniems vaikams turėtų patikti ir naktiniai baidarių žygiai.
„Taip pat – oro balionai! Mes esame viena iš 3 Europos sostinių, kuri gali pakilti oro balionu, – priminė ji. – Tai galbūt šią vasarą galima padovanoti savo šeimai nuostabų skrydį. Yra ir didesni oro balionai, kur gali net vakarieniauti.“
Žada kainų nekelti
Paklausti, ar reikėtų nusiteikti kainų kilimui didėjant paklausai, pašnekovai priminė verslo pažadus, kad kainos neturėtų augti.
„Visiems yra labai svarbu ir užpildyti vietas šią vasarą, nes sezonas bus trumpesnis, – sakė I.Trakimaitė-Šeškuvienė, primindama, kad netekta užsienio turistų srauto, kuris prasidėdavo dar gegužę. – Visi nori turėti turistų ir nersis iš kailio, kad ir tie vietiniai turistai sugrįžtų.“
Be to, pasikeitus situacijai, anksčiau tik į išvykstamąjį turizmą orientavęsi kelionių organizatoriai pradėjo siūlyti keliones ir po Lietuvą. Anot „Keliauk Lietuvoje“ rinkodaros vadovės, organizuotų kelionių, paketų bus galima tikėtis ir daugiau, o nuo to vartotojai tik išloš.
Visgi kai kur vietų jau nebėra. I.Trakimaitė-Šeškuvienė sakė, kad šiemet tikriausiai daugiau populiarumo sulauks kiek atokesnės apgyvendinimo vietos, nes dar prisibijosime didesnių apgyvendinimo įstaigų.
„Žinau, kad ir tos kaimo turizmo sodybos, kurios siūlo atskirus namelius, yra su individualiais įėjimais, virtuvėlėmis, yra užsakytos. Pavyzdžiui, „Atokampis Spa Boutique“ neturi vietų iki rudens. Nameliai medžiuose, kurie buvo praėjusios vasaros naujiena ir yra keliose Lietuvos vietose, irgi yra užsakyti iki rudens. Gazebos ant jūros kranto, visos tokios neįprastos vietos – viskas užsakyta“, – pasakojo ji.
Abu pašnekovai vertino tai, kad Lietuvoje yra labai platus paslaugų spektras – kelionę ir net nakvynę galima prisiderinti prie savo finansinių galimybių. Pavyzdžiui, kaimo turizmo sodybos rikiuojamos pagal gandriukus – atitinkamai ir paslaugos bei kainos juose skiriasi. „Gali rinktis – kur žmogui kainuoja ir keli ar keliasdešimt eurų“, – atkreipė dėmesį I.Trakimaitė-Šeškuvienė. Ji ragino atrasti ir nakvynes stovyklavietėse palapinėje. „Patikėkit, vaikams nakvoti palapinėje tikrai yra įspūdingiau nei prabangiame 5* viešbutyje“, – tikino ji.
O kur patys atostogaus kelionių po Lietuvą ekspertai? A.Dotas, žinoma, Lietuvą maišys ne vieną kartą, bet kaip didžiausią suplanuotą kelionę įvardijo plaukimą su šeima plaustu per visą Neries regioninį parką. „Labai mėgstam Neries regioninį parką, tai gimė noras pasižiūrėti kitu kampu į visas lankytinas vietas“, – dalijosi jis.
I.Trakimaitė-Šeškuvienė žadėjo šiemet grįžti į jau kelerius metus šeimos pamėgtas Kunigiškes – gyvenvietę tarp Palangos ir Šventosios.
„Labai mėgtam dviračius, kiekvieną dieną važinėjam, tai turiu pasidariusi planelį, ką noriu patikrinti, ko dar nesu mačiusi ten – ir „Memel Nord“ bunkerį, ir naujas Klaipėdos vietas, ir mano jau minėtus sveikatos takus“, – vardijo „Keliauk Lietuvoje“ rinkodaros atstovė. Jos planuose – ir pasiplaukiojamas pamaryje kanalais, ir daug naujovių pasiūlęs Biržų kraštas.
