Šitą vieną žodį su tašku man į odą įrėmino ne kur kitur, o mano mėgstamiausiame mieste Barselonoje. Taip, išsitatuiravau savo mėgstamiausią žodį mėgstamiausiame mieste.
Ir išties, kaskart pamačius šį užrašą ant rankos, aš lyg ir vėl pabaksnoju save bei primenu sau, kad neužsisėdėčiau vienoje vietoje.
Man net keliaujant baisu užsisėdėti vienoje vietoje. Nes poilsis yra nuobodus.
„Mano visos svajonių kelionės yra susijusios su žodžiu „adventure“. Tai nėra kažkoks esktremumas, kad tu turi aplankyti septynias aukščiausias pasaulio viršūnes ar išgyventi kažkur džiunglėse, tačiau turi būti nuotykiai. Jeigu nėra nuotykių, tai – ne kelionė“, – neseniai viename pokalbių renginyje kalbėjo Andrius Tapinas. Kaip pirštu į akį.
Neseniai grįžome iš „Jaunimo laisvalaikio tinklo“ organizuotos kelionės po Laplandiją, kur patyrėme tiek nuotykių, kiek retas gyvenime patiria. Pradedant pasivažinėjimu elnių tempiamomis rogėmis, maudynėmis Arkties vandenyne, žygiu su sniegomobiliais bei baigiant šiaurės pašvaisčių stebėjimu.
Ne, girtis čia tikrai nenoriu. Tiesiog norisi visus paraginti į keliones pradėti žiūrėti ne kaip į atostogas, o kaip į nuotykius.
Kartais gali tekti ilgiau ieškoti, galbūt sumokėti kiek brangiau ar perlipti per save, tačiau tie „pirmi kartai“ jūsų atmintyje išliks daug ilgiau nei poilsinė kelionė.
Vieną tokį pasiūlymą jums turime ir mes – portalas „Kvepia Kelionėm“. Tai haskių safaris. Esame garantuoti, kad nesate bandę kažko panašaus. Jį galite išbandyti Laplandijoje, Saariselkos miestelyje. Nuo Lietuvos jis nutolęs apie 1750 kilometrų.
Vieną haskių ekipažą dažniausiai sudaro šeši šunys. Jie čia pargabenami iš pačios Aliaskos, o vieno haskio vertė gali siekti net 10 tūkst. eurų.
„Pirmiausiai visada yra vedantieji šunys, kurie yra protingiausi ir greičiausi. Jų darbas yra valdyti visą komandą, kad visi kiti šunys jį sektų, nesipeštų ar netrauktų rogių į skirtingas puses. Taip pat jų darbas yra klausyti vadeliotojo, kad žinotų kada sukti į kairę ar dešinę, bėgti greičiau ar lėčiau ir t.t. Būti vedančiuoju šunimi visada yra psichologiškai sunkiausias darbas iš visos komandos.
Tačiau, jeigu žiūrint iš kitos pusės, sunkiausias darbas atitenka tiems, kas yra arčiausiai rogių. Mes juos vadiname „šunimis ratais“. Jie yra stipriausi šunys iš visos komandos ir jie daro sunkiausią darbą iš visų, bet nebūtinai yra labai protingi“, – „Kvepia Kelionėm“ kalbėjo barzdotas 38-erių metų haskių vadeliotojas Tommi.
Haskiai gali išvystyti net 35-40 km/val. greitį, tačiau tokius turistus kaip mes tempia 15-17 km/val. greičiu. Daugiau apie haskių safarį - video interviu su Tommi.
