Šis dvaras minimas nuo 1483 m. Maždaug šimtmetį jis priklausė Petkevičiams, XVIII a. pirmoje pusėje – Stanevičiams, vėliau, iki Antrojo pasaulinio karo – Jelenskiams.
Dvaro sodybą sudarė maždaug 20 pastatų – rūmai, arklidės, pirtis, kiaulidės, kumetynas, spirito varykla, pirtis, oranžerija ir net lobynas. Nemaža dalis šių pastatų išlikę iki šių dienų ir saugomi valstybės.
Deja, vienas jų – svirnas – nebeišliks ateities kartoms. Šis ūkinis pastatas buvo beveik visiškai sunaikintas per pastarąjį dešimtmetį. Prieš 15 metų darytose nuotraukose matyti, kad svirnas su arkiniais langais ir nišomis buvo puikios formos – su stogu ir uždarais langais, ir nė nebandantis griūti.
Šiuos metus Glitiškių dvaro sodybos svirnas pasitinka sugriuvusiomis sienomis, įkritusiu stogu ir supuvusiomis perdangomis. Gyvenimui šio pastato prikelti nebesugebės net ir pats uoliausias statybininkas.
2013 metais Kultūros paveldo departamentas, atsakingas už kultūros vertybių ir šio pastato apsaugą, įrašė tokį sakinį – „Prieš tvarkymo darbus atlikti istorinius, fizinius tyrimus ir patikslinti vertingąsias savybes“. Panašu, kad per tuos metus nei tvarkymo darbai buvo atlikti, nei tyrimai. Tiesiog netekome dar vieno šimtus metų atstovėjusio išskirtinio pastato.
Šiuo metu Glitiškių dvaro svirnas priklauso bankrutuojančiai UAB „Kintus“, kurios vienintelis akcininkas yra Gediminas Žarskus.
