Pabusti visiškai vienam keistame miestelyje yra vienas iš maloniausių pojūčių gyvenime. Freya Stark.
Šurmuliuojantis mokslo ir prekybos miestas
Vos pasibaigus mokslo metams Oksfordo politechnikos kolegija, geriau žinoma kaip Oxford Brookes University, ištuštėja neilgam- jau birželio pabaigoje čia atvyksta pirmieji moksleiviai, siekiantys patobulinti savo anglų kalbos įgūdžius vasaros stovykloje, kurios trukmė pasirenkama individualiai nuo 2 iki 4 savaičių. Šie projektai yra naudingi abejoms pusėms - tiek užsieniečiams, norintiems praplėsti pažinčių ratą bei praktiškai lavinti anglų kalbos žinias, tiek patiems britams, kurie, atostogaudami nuo įtemptų studijų, mielai sutinka savanoriauti ir tapti stovyklos vadovais. Tokių stovyklų pagrindinis tikslas yra ne tik skatinti užsienio moksleivių anglų kalbos žinių lavinimą, bet ir vykdyti aktyvią pažintinę programą - stovyklos metu bent keletą kartų per savaitę rengiamos ekskursijos po Oksfordą, taip pat vykstama į kitus, artimiausius miestelius, nepamirštamas ir Londonas.
 |
| M.Galvonaitės nuotr./Studentų miestas |
Oksfordas nėra vienintelis miestelis, vykdantis vasaros stovyklų (summer camp) programą. Jaunuoliai gali rinktis ir kitus Anglijos miestus - Londoną, Devoną, Kembridžą, Portsmutą ar Braitoną, tačiau jis išlieka vienu populiariausiu dėl intensyvaus kultūrinio gyvenimo, patogios geografinės padėties (atstumas nuo Oksfordo iki D.Britanijos sostinės Londono vos 92 km, taigi kelionė autobusu trunka apie 1h).
Be to, mieste vyksta daugybė kultūrinių renginių - spektakliai, koncertai, šiuolaikinio ir klasikinio meno parodos. Tai, žinoma, vilioja jaunus žmones rinktis studijas ir gyvenimą būtent čia, o turistus - aplankyti Oksfordą ne vieną kartą gyvenime. Nors iš pirmo žvilgsnio šis miestelis nėra didelis, tačiau jame šurmulio toli gražu netrūksta.
Jaukią atmosferą kuria intensyviai puoselėjama kultūra
 |
| M.Galvonaitės nuotr./Oksfordo bokštai |
Oksfordas daugeliui palieka neišdildomą įspūdį dėl savo išskirtinės atmosferos, lyginant jį su kitais Anglijos miesteliais, tokiais kaip Bath. Pastarasis, skirtingai nei Oksfordas, nesuteikia galimybės turistui pasijusti lyg namuose, galbūt tokią atmosferą kuria žvarbesnis klimatas (Bath miestelis yra pietvakarinėje Anglijos dalyje, kur jį supa Keltų jūra bei Anglų kanalas) ar elegantiška angliškoji baroko architektūra.
Tuo tarpu Oksfordas gali didžiuotis unikalia atgimstančios gotikos/ankstyvojo klasicizmo pastatų įvairove, tokiais žymiais pastatais, kaip centrinėje jo dalyje esanti Šv. Marijos bažnyčia. Nuo jos viršuje esančios specialios aikštelės atsiveria unikali ir nepamirštama mažyčio centrinės Anglijos perliuko Oksfordo panorama.
Tačiau Oksfordo žavesys slypi ne vien pastatuose ar aktyviai puoselėjamo kultūrinio gyvenimo apraiškose. Ne veltui šis žavus miestelis įkvėpė kurti net patį Bobą Dylaną, ryškią JAV rokenrolo figūrą. Šio muzikanto 1963m. išleistame albume „The freewheelin‘ Bob Dylan“ galime išgirsti ir dainą „Oxford town“.
Kiekvienas turėjęs galimybę praeiti siauromis Oksfordo gatvelėmis, gali patvirtinti faktą, jog jos visos vienaip ar kitaip veda į tą pačią vietą - džiugesio pilną miesto centrą. Čia žmogus gali pasijusti ir kaip tikras kultinio filmo „Haris Poteris“ veikėjas, nes Oksfordo miestas daugeliui sukelia malonius prisiminimus apie magiškąjį burtininkų miestelį Hogvartsą.
Senovinės parduotuvėlės, plytomis grįstos miesto gatvės sukuria iš ties iškirtinę atmosferą, kuri kiek priblėsta pačiame centre, kur galime išvysti sparčiai didėjantį įvairių populiarių prekybos centrų, drabužių parduotuvių, greito maisto užkandinių tinklą.
Oksforde magiška dvasia sklando ne šiaip sau. Sekdami populiariausio pasaulyje jaunojo burtininko Hario Poterio pėdomis, mes atsiduriame... Įspūdingame Oksfordo Kristaus Bažnyčios koledže (Christ Church). Didžioji bažnyčios salė „Hario Poterio“ filmavimuose atspindėjo žymiąją Hogvartso salę, kurioje mokiniai rinkdavosi aptarti svarbiausių įvykių, laukdavo magiškojo pašto ar paskyrimo į koledžus. Dalis scenų buvo nufilmuota ir prie žymių XVI a. laiptų, vedančių į pagrindinę bažnyčios salę. Visgi filmo operatoriai neužfiksavo to, jog bažnyčios skliautas buvo pastatytas praėjus 150 metų po pačių laiptų pastatymo. Taigi, lyjant lietui, senieji bažnyčios gyventojai vienuoliai turėdavo eiti vakarieniauti ganėtinai sušlapę.
Oksfordas vilioja vis daugiau lietuvių
 |
| M.Galvonaitės nuotr./Oksfordo gatvės |
Vaikštant po jaukias, išskirtinio dizaino parduotuves, kurių daugelis originaliai suderintos su senovinio miestelio architektūra , neretai atsipūtęs vėl prakalbi savo gimtąją kalba, ypač, jei keliauji su kitų lietuvių grupe. Viskas atrodytų lyg ir normalu, tačiau tokiu atveju dažnas turistas Oksforde gali patirti lengvą šoką, kuomet iš kito parduotuvės galo išgirsta pažįstamus žodžius - „Lithuania! Labas!”. Dar smagiau, kai garsiai aptarinėjant prekes ar mąstant, ką užsisakyti kavinėje, padavėjai ima sveikintis lietuviškai.
Tai kartu ir geras, ir blogas jausmas - turistai dažnai lieka sutrikę, nes nesitiki tokiame nedideliame miestelyje sutikti savo tautiečių, juo labiau kelių per savaitę! Visgi kaip nuostabu po ilgo laiko vėl pasikalbėti gimtąją kalba ir pasidalinti bendra patirtimi ir nepamirštamais įspūdžiais Oksforde. Tad galima drąsiai teigti, jog lietuvius žavi ne tik niekada nemiegantis Londonas, bet ir kiek ramesnės „oazės“ D.Britanijoje.
 |
| M.Galvonaitės nuotr./Gatvės muzikantas |
Štai viena Oksfordo Brookes koledžo mokinė negailėjo komplimentų universiteto miesteliui - esą čia niekuomet netrūksta veiklos, visi visus pažįsta, o turistai visuomet atras ką pamatyti - ir beda pirštu į žemėlapyje pavaizduotas lankomiausias Oksfordo vietas. Ką jau kalbėti apie visame pasaulyje pripažintą Oksfordo universiteto mokslo kokybę. Įstoti velniškai sunku, bet stengtis tikrai verta! Atrodo, jog čia išnyksta stereotipinis viskuo nepatenkinto, uždaro lietuvio paveikslas - visi sutikti tautiečiai noriai sutinka padėti paklydusiems naujokams miestelyje.
Šypsenos aplinkui ir netikėti pasirodymai gatvėje
Miestelyje staigmenos tyko už kiekvieno kampo. Oksforde kasdien gali pamatyti net po kelis gatvės muzikantus, kurie kardinaliai skiriasi nuo tų, kuriuos mes įpratę matyti Vilniaus gatvėse. Visi iki vieno be proto talentingi, savo charizma gebantys pritraukti minias žmonių. Esminis jų bruožas - muzika jie dalinasi ne tam, kad uždirbtų pinigų, bet kad gatvėse sukurtų džiugią atmosferą, priverstų nusišypsoti net ir patį nelaimingiausią.
Galbūt todėl Oksfordas atmintyje išlieka kaip miestas, kuriame šypsosi visi. Patys įspūdingiausi pasirodymai gatvėje tie, į kuriuos įtraukiami praeiviai. Tai tikrų tikriausias rojus jazz‘o mylėtojams ir visame pasaulyje neregėtu mastu didėjančiam „lindyhopo“ šokėjų būriui. Mini spektakliai kuriami čia ir dabar, tai sukuria žodžiais neapsakomą reginį. Oksfordas - vieta, kurioje kiekvienas save atranda iš naujo, išsižada kompleksų ir pradeda šypsotis nepažįstamiems, o sugrįžęs visuomet jaučiasi kaip namie..
