Yra vilties
Per 2020 m. Žolinę Onuškio bažnyčia iš vidaus atrodė kiek neįprastai – per vietomis nuardytą tinko sluoksnį švietė rąstai, o dešinėje pusėje palei sieną raudonavo „stop“ juosta, mat sienoje atidengtas po tinku rastas ankstyvasis dekoras.
Apžvelgdamas metus nuo vienų atlaidų iki kitų, parapiją administruojantis Juodupės klebonas Aivaras Kecorius pasidžiaugė, kad per pandemiją Ilzenbergo dvaro šeimininkas Vaidas Barakauskas nesustabdė bažnyčios remonto darbų projekto, o remonto pabaiga priklausys nuo mecenato ir įvairių aplinkybių.
Pirmoji sugriuvo
Pirmąją katalikų bažnyčią Onuškyje apie 1674 m. pastatė bajorai Jurgis Zigmantas Rajeckis su žmona Eufrozinija Mlečkaite. Bažnyčia buvo mūrinė, dengta šiaudų stogu, marmuro grindimis, pastatyta ant aukščiausios miestelio kalvos, dabartinėse senosiose Onuškio kapinėse. Pirmasis Onuškio vikaras buvo T. K. Juozapas Jankevičius. Nuo 1699 m. Vilniaus vyskupas K. K. Bžostovskis galutinai patvirtino Onuškio parapijos įsteigimą.
XVIII a. Onuškiui buvo labai nepalankus – niokotas švedų ir rusų plėšikavimų, nederlių, bado, maro epidemijos. XVII–XVIII a. Vilniaus vyskupijos dokumentų byloje yra įrašas, kad 1755 m. bažnyčią perėmė dvarą įsigijusi bajorų Kaminskių giminė, o 1772 m. inventoriuje minima griūvanti Onuškio bažnyčia.
Antroji sulaukė mūsų laikų
1774 m. Onuškyje naują medinę bažnyčią ant akmeninių pamatų kitoje miestelio vietoje pastatė bajorai Ona ir Konstantinas Kaminskiai. Bažnyčia buvo pastatyta be piliorių ir atramų, naudojant medines vinis be geležinių sutvirtinimų, jos aukštis iki lubų siekė 8 metrus, o iki skliauto viršaus – 14,5 metro.
Medinės bažnyčios aukso amžiumi tapo Onuškio dvaro bajorų Komarų valdymo laikotarpis. Tuomet 1892 m. kunigo V. Smilgevičiaus rūpesčiu senų lentų altoriai pakeisti naujais mediniais barokiniais, puošti skulptūromis ir medžio raižiniais. Jie buvo atvežti jau pagaminti ir su paveikslais. Didįjį altorių nupirko pats Vladislovas Komaras. Jo centre – žmogaus aukščio medinė Nukryžiuotojo Jėzaus skulptūra, su paveikslu ir dviem mediniais angeliukais.
Šoniniams suaukojo parapijiečiai. Šoninis kairysis – Šv. Jurgio su šv. Jurgio ir šv. Antano paveikslais ir dviem skulptūromis. Šį altorių meistravo onuškietis meistras Bulovas.
Dešinysis šoninis – Švč. Mergelės Marijos su Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų ir šv. Juozapo paveikslais bei dviem skulptūromis. Daug kam net sunku patikėti, kad jos – iš medžio.
Altoriai ornamentuoti, turintys daug puošybos detalių. Spalvingos, žmogaus ir gyvūnų ūgį atkartojančios figūros palieka natūralumo įspūdį. Sakraliniai medžio raižiniai, nudažyti aukso spalva, sukuria prabangą.
1908 m. ilgametis Onuškio klebonas Juozas Čiuvinskas kartu su parapijiečiais suremontavo bažnyčią, kuri tebestovi iki dabar.
Kuo ypatinga?
Bažnyčios konstrukcija ypatinga. Jos viduje nėra maldos namams įprastų į lubas atsiremiančių atramų ar piliorių. Lubas laiko pastogėje medinėmis vinimis sukalti medžio nėriniai. Lotyniškojo kryžiaus pavidalo plano dvibokštė tašytų medžio rąstų bažnyčia pastatyta ant akmeninių pamatų.
Medinės konstrukcijos sumontuotos senoviniu būdu: tam panaudotos medinės vinys ir sunėrimai be geležies. Išlikę duomenų, jog onuškietis meistras Berchmanas bažnyčią iš išorės apmušė Onuškio dvarininko Komaro dovanotomis lentomis ir nudažė kavos spalva.
Iš vidaus atrodo tarsi mūrinė
Šventovės stogo konstrukcijos yra labai įvairios. Centrinės dalies ir zakristijų stogas dvišlaitis, bokštai baigiasi keturšlaitėmis piramidėmis. Lubose yra keturios rozetės (ornamentai). Jos pertapytos praėjusio amžiaus pabaigoje. 1880 m. Onuškyje sielovadai vadovavo kun. Vincentas Smilgevičius. Jo rūpesčiu buvo ištinkuotas ir išbaltintas bažnyčios vidus, todėl iš vidaus maldos namai atrodo ne mediniai, o mūriniai. Apatinė sienų dalis (apie du metrus į aukštį) iškalta lentomis.
Maldos namų išskirtinumą pabrėžia to laikmečio statiniams neįprastai dideli (2,5×1 m) langai. Iš dviejų pusių yra zakristijos, vienos jų sienos naujai išmūrytos 1959 m.
Barokinė puošyba
Bažnyčios vidų puošia medinė ornamentika ir baroko stiliaus skulptūros. Akcentuota vargonų choro medinė ažūrinė tvorelė su mediniu profiliuotu ranktūriu. Šios detalės atkartotos ir presbiterijoje.
Kada pastatyta ir išgražinta sakykla, tikslių duomenų nėra. Kai kurie jos ornamentai sutampa su vargonų puošyba. Ji atspindi dangaus ir žemės sferas. Ant išpūstų sakyklos kampų yra apokaliptinės evangelistikų galvos. Sakyklos dangčio apačioje vaizduojama Šv. Dvasia – balandis iškeltais sparnais. Virš dangčio, priekinėse kertėse, sėdi pora angeliukų, rodančių pirštais aukštyn, kur ant lengvai pakelto Žemės rutulio yra šv. Mykolo statula su pasvirusiomis svarstyklėmis. Sakyklos kampuose vaizduojamos navos, iš jų veržiasi ugnis.
Varpai
Dabartinė varpinė yra pastatyta 1815 m. Onuškio dvaro savininko Juzefo Komaro lėšomis. Varpinėje kabėjo trys įvairaus dydžio varpai. 1675 m. vietos bajorai Mlečkos ir Rajeckiai pirmajai Onuškio bažnyčiai dovanojo vidutinį varpą. Varpas buvo žalvarinis, rankų darbo. Jo skersmuo viršuje 37 cm, apačioje 55 cm, svoris 90 kg. Antrą varpą nuliejo I. A. Hecelis 1768 m. Trečias varpas 1814 m. nulietas J. Vernerio firmoje Vilniuje.
1908 m. varpinė remontuota kunigo Juozo Čiuvinsko iniciatyva. Turimais duomenimis, Pirmojo pasaulinio karo metais varpai buvo išvežti į Rusiją ir į Kauną. Jiems atgauti rinktos lėšos, o pargabenti buvę paslėpti ir vietinių gyventojų išsaugoti.
Antrojo pasaulinio karo metais varpai buvo surašyti Vilniaus kultūros paminklų apsaugos įstaigos. 1994 m. Rokiškio rajono paminklų apsaugos tarnyba varpus saugoti įpareigojo bažnyčios kunigą. Tačiau 2008 m. rudenį ištiko bėda – ilgapirščiai pavogė du varpus. 2014 m. surastas ir grąžintas varpas, dovanotas bajorų Mlečkų ir Rajeckių. Jis atsitiktinai buvo aptiktas turizmo sodyboje netoli Šiaulių ir įsitikinus, jog tai Onuškio bažnyčios varpas, sugrąžintas bažnyčiai. Iki šiol nerastas 1768 m. gamybos varpas.
Projektas yra, leidimas – taip pat
Šiuo metu kunigas A.Kecorius turi kuo pasidžiaugti. Ilzenbergo dvaro šeimininko V.Barakausko iniciatyva yra parengtas bažnyčios tvarkybos darbų projektas, darbams gauti leidimai. Numatyta tvarkyti stogą, sienas, elektros instaliaciją. Kitaip sakant, interjerą ir eksterjerą. Darbų pradžia priklauso nuo pandemijos eigos.
Rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir paveldosaugos skyriaus vyriausioji specialistė Audronė Gavėnienė priminė, jog investicijų šie maldos namai yra sulaukę ir anksčiau. 2012 m. buvo parengtas tyrimų ir restauravimo darbų projektas (rengėjas VĮ ,,Lietuvos paminklai“, užsakovas – Onuškio Šv. arkangelo Mykolo parapija).
Po poros metų Kultūros paveldo departamento Panevėžio teritorinis skyrius išdavė leidimą tvarkomiesiems paveldosaugos darbams, tad 2014–2015 m. vykdyti bažnyčios avarijos grėsmės pašalinimo neatidėliotini saugojimo darbai. Tuomet buvo pašalinta dalis išorinių sienų apkalimo ir pastogės pakloto, pakeisti ir suveržti sienų rąstų vainikai, atstatyti santvarų nesami elementai ir puvinio pažeistos sijos, atstatyti ir sustandinti santvarų mazgai ir kt.
