Skaitytojas redakcijai pasakojo, kad jo draugė pirmadienį apie 4 val. ryto skrido į Turkiją ir pamatė rūkstantį kitą lėktuvą. Jis perdavė merginos žodžius, kad keleiviai buvo šokiruoti vaizdo. „Aš pamatyčiau tokį vaizdą, pats šoką būčiau gavęs“, – rašė jis ir tikino, kad dėl tokio reginio nebemano, jog lėktuvai – saugi transporto priemonė.
Tačiau ši juos išgąsdinusi procedūra būtent ir vykdoma dėl to, kad būtų saugu skirsti lėktuvu.
„Čia yra įprasta orlaivių nuledinimo procedūra, kurios metu purškiamas specialus skystis, ir dėl temperatūrų skirtumo pasirodo nemažas kiekis garų“, – 15min paaiškino Lietuvos oro uostų atstovas žiniasklaidai Tadas Vasiliauskas.
Kaip 15min yra rašę anksčiau, priklausomai nuo oro sąlygų, ant orlaivio gali susidaryti tik plonas sluoksnis šerkšno arba net kelios tonos ledo bei sniego, kuris turi būti pašalintas per kuo trumpesnį laiką prieš orlaivio skrydį. Pats procesas gali trukti nuo 5 iki 15 minučių. Sprendimą, reikia antiledodaros proceso konkrečiu atveju ar ne, priima orlaivio įgulos kapitonas. Savo žodį gali tarti ir antžeminio orlaivių aptarnavimo įmonės specialistai.
Prasidėjus naktinėms šalnoms, specialiais skysčiais apipurškiami rytinius skrydžius vykdantys lėktuvai. „Tokių procedūrų, orams Lietuvoje šąlant, bus vis daugiau“, – pirmadienį sakė T.Vasiliauskas.
„Antiledodaros skystis veikia prevenciškai – sugeria drėgmę ir neleidžia vėl susidaryti ledui, kol orlaivis pakils esant nepalankioms oro sąlygoms“, – praėjusiais metais yra pasakojęs „Litcargus“ Orlaivių antžeminio aptarnavimo skyriaus vadovas Darius Vinciūnas.
„Ši procedūra yra būtina. Jei sparnai aplediję, mažėja orlaivio pakilimo jėga, mažėja ir saugumas. Ledas, sniegas gali paveikti aerodinamines savybes. Lėktuvas paprasčiausiai gali nebepakilti. Tuomet įvyksta tragedijos. Pastaroji tokia buvo 2012 m. Rusijoje, Sibire. Kapitonas atsisakė antiledodaros ir žuvo apie 40 žmonių“ – pasakojo D.Vinciūnas.
Daugiau apie nuledinimo procedūrą skaitykite čia ir žiūrėkite vaizdo įraše žemiau:
