Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Paaiškėjo, kuriuose Europos oro uostuose 2022 m. buvo daugiausiai skrydžių vėlavimų

Naujoje ataskaitoje atskleidžiama, kad praėjusią vasarą Europoje vėlavo pusė skrydžių, o 2022 m. kasdien buvo atšaukta beveik 2000 skrydžių.
Amsterdamo Schipholio oro uostas
Amsterdamo Schipholio oro uostas / Vida Press nuotr.

Europos oro eismo valdymo institucijos „Eurocontrol“ paskelbti duomenys nenustebins keliautojų, kurie 2022 m. stovėjo ilgose eilėse ir susidūrė su paskutinę minutę atšauktais skrydžiais, rašoma „Euronews“.

Visus metus du trečdaliai skrydžių įvyko laiku – tai gerokai mažiau nei 2019 m. vidurkis (73 proc.). Tačiau „vasarą padėtis labai pablogėjo“, – rašoma ataskaitoje.

„Liepos pradžioje išvykimo punktualumas sumažėjo daugiau nei 50 proc., o didžiąją vasaros dalį svyravo tarp 50–60 proc.“, – daro išvadą „Eurocontrol“.

Taip pat buvo atšaukta šimtai tūkstančių skrydžių. Buvo nutraukta maždaug 6,9 proc. visų suplanuotų kelionių – beveik dvigubai daugiau nei 2019 m. vidurkis (3,5 proc.).

Tačiau ne visoms Europos šalims ir oro uostams sekėsi vienodai.

Kuriuose oro uostuose 2019 m. išvykimai vėlavo dažniausiai?

„Eurocontrol“ įvertino 20 didžiausių Europos oro uostų pagal jų atvykimo ir išvykimo punktualumą.

Lisabonoje ir Frankfurte buvo užfiksuoti mažiausi išvykimo laiku rodikliai tarp didžiausių Europos oro uostų. Iš Lisabonos punktualiai išskrido šiek tiek daugiau nei pusė (54 proc.) skrydžių, o iš Frankfurto – 56 proc.

Trečioje vietoje pagal punktualumą buvo Paryžiaus CDG oro uostas, kurį praėjusią vasarą paveikė streikai. 56,8 proc. skrydžių išvyko laiku. Ketvirtoje vietoje liko Londono Gatviko oro uostas, iš kurio 57,5 proc. skrydžių išvyko laiku.

Iš Lisabonos punktualiai išskrido šiek tiek daugiau nei pusė (54 proc.) skrydžių, o iš Frankfurto – 56 proc.

Šį šešetuką užbaigia Londono Hitrou ir Amsterdamo Schipholio oro uostai, kuriuose išvykimo punktualumo rodikliai taip pat prastesni nei 60 proc.

Kitoje reitingo dalyje pagal atvykimo ir išvykimo punktualumą pirmauja Oslas ir Madridas.

Madrido Barachaso oro uoste 81 proc. skrydžių išvyko laiku, o Osle – 77,2 proc.

123rf.com nuotr. / Oro uostas
123rf.com nuotr. / Oro uostas

Kuriose šalyse vėlavimas buvo ypač didelis?

„Eurocontrol“ ataskaitoje šalys taip pat vertinamos pagal oro eismo valdymo vėlavimus. Oro eismo kontrolė nėra bendras vėlavimas, tačiau ji yra „labai reikšminga“, nes pagal ją vertinamas papildomas laikas iki pakilimo, atsiradęs dėl oro eismo kontrolės trūkumo.

Oro eismas Europoje pasiskirstęs netolygiai. Labiausiai apkrautas oro eismo kontrolės centras yra Jungtinė Karalystė, po jos eina Vokietija, Ispanija ir Prancūzija. Vis dėlto labiausiai apkrautos šalys nebūtinai nukentėjo labiausiai.

Labiausiai apkrautas oro eismo kontrolės centras yra Jungtinė Karalystė.

Jungtinė Karalystė ir Ispanija kartu sudarė tik 12 proc. visų oro eismo valdymo vėlavimų.

Tuo tarpu Vokietijai teko beveik trečdalis (30 proc.) visų vėlavimų. Tai daugiausia lėmė prastas Vokietijos Karlsrūhės oro eismo valdymo zonos, kurioje vėlavimai, palyginti su 2019 m., išaugo 165 proc.

Prancūzija taip pat gavo prastą įvertinimą – 21 proc. visų Europos vėlavimų.

123RF.com nuotr. / Skrydžiai
123RF.com nuotr. / Skrydžiai

Kodėl vasarą vėlavimai buvo tokie dideli?

Pagrindinė chaoso priežastis – darbuotojų trūkumas. Per COVID-19 pandemiją buvo atleista daug tūkstančių aviacijos darbuotojų, todėl oro transporto bendrovės ir oro uostai sunkiai susidorojo su staiga išaugusiu keliautojų skaičiumi praėjusiais metais.

„Eurocontrol“ ataskaitoje nurodoma, kad dėl karo Ukrainoje taip pat sumažėjo laisvos oro erdvės.

„Rusijos oro erdvės uždarymas reiškė, kad reikėjo daug ilgesnių maršrutų, o padidėjęs karinis naudojimasis Europos oro erdve sutrikdė įprastus eismo srautus“, – rašoma joje.

Ataskaitoje apskaičiuota, kad dėl karo Ukrainoje 650 skrydžių per dieną buvo priversti rinktis labiau į pietus nutolusius maršrutus.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?