Daugiau kelionių Lietuvoje istorijų ir fotoreportažų rasite tinklaraštyje „Vieškeliu dundant“
Mano pačios kelionėse ši vietovė dažnai likdavo pašonėje. Visgi jau seniai žinojau, kad čia yra visai gerai išsilaikę buvusio palivarko (didesnio dvaro atskiros dalies su ūkio trobesiais) pastatai.
Šiuokart kelionė maloniai nustebino, nes tarp daugybės Pasvalio rajono dvarų ir tų mažyčių dvarelių Pajiešmenių sodyba pasirodė ne tik be graudulingos atmosferos, bet ir tokia vieta, kurioje mielai norėtųsi vasaroti man pačiai. Aišku, tai tik pasvajojimai, bet Pajiešmenių sodyba ir prie jos prisiglaudęs 5 ha ploto parkas apgaubė dar ryškesnėmis mintimis apie tai, koks džiaugsmas tokie gyvuojantys kaimai.
Tikriausiai tam pritartų tie, kurie su didžiausiu pasigėrėjimu panyra į žydinčių ievų aromato dvelksmą ar kiaulpienių geltonio puikybę.
Pajiešmeniuose plačiai tyvuliuoja užtvenkta Jiešmens upė (Mūšos intakas). Kaime, abipus tvenkinio statokų šlaitų, auga dar dvarelio sodybos laikus menantys parko medžiai. O tarp jų, per tamsų vandenį siūbuoja ir ne taip seniai atnaujintas kabantis tiltas. Atrodo, kad eitum ir eitum ta žavinga tvenkinio pakrante.
Pajiešmenių istorija neatsiejama nuo garsiųjų baronų fon Ropų. Būtent vienas fon Ropų giminės atstovas įveisė minėtą parką ir pastatė čia esančius palivarko statinius. Nors palivarku ar mažybiškai – dvareliu vadinti šios sodybos visai nesinori. Tokių gerai išlikusių dvarų pastatų Lietuvoje ne tiek ir daug.
Raudonų plytų mūro Pajiešmenių rūmai ir ūkiniai statiniai (svirnas, sandėlis, tvartas ir kt.) iškilo 1895 m. Todėl tai yra vienas naujesnių šalies dvarelių (palivarkų). Tiesa, priklausė jis Barklainių dvarui, kuris yra visai netoli (gal kada papasakosiu ir apie jį).
Aptarta Pajiešmenių sodyba savo geriausius laikus mena iki 1930 m., iki kol dvaro žemės buvo padalytos į dalis. Nuo to karto čia veikė kultūros namai, gyveno įvairūs žmonės, dažniausiai – paprasti darbininkai, taip pat rūmuose buvo įsikūrusi vietinio ūkio kontora. Šiai sodybai pasisekė, ji nebuvo smarkiai nugyventa.
2003 m. Pajiešmenių rūmus įsigijo privatus asmuo. Dėl ūkinių pastatų nesu tikra, tačiau bent jau anksčiau jie priklausė valstybei.
Šiandien iš abiejų pusių atviromis mansardomis pagražinta dviaukštė rūmų dalis neatrodo gyvenama, bet ši pastato pusė vis tiek prižiūrima – matyti nauji lietvamzdžiai, tvarkoma aplinka. Šalia – vienaaukštė pastato dalis, ji – gyvenama.
Įdėmiau pasižvalgius, čia įmanoma atrasti daug įdomių senovinių prabangos detalių: buvusį žuvies formos fontaną, medines „žaliuzes“, langų rėmų bei durų papuošimus ir kita.
Lietuvoje išlikusiose dvarų sodybose jau retai kur galima pamatyti tai, ką išsaugojo Pajiešmeniai. Šio kaimo žmonių kultūra man kažkiek priminė ir tas tvirtas raudono mūro sienas...
Daugiau kelionių Lietuvoje istorijų ir fotoreportažų rasite tinklaraštyje „Vieškeliu dundant“
