Iki birželio žadama pastatyti aštuonis, o iš viso Giruliuose, šalia Pajūrio regioninio parko, prieš kelerius metus įkurtame kempinge stovės dvylika namelių.
„Iki šiol vasarą mes galėjome priimti tik tuos turistus, kurie atvykdavo su nameliais ant ratų arba su palapinėmis. Šiuo atveju turėsime paslaugą žmonėms, kurie nemėgsta keliauti su palapinėmis ar nameliais ant ratų, o nori praleisti ilgesnį laiką ir geresnėmis sąlygomis. Visi šitie nameliai bus su dušais, tualetais ir mini virtuvėlėmis“, – pasakoja Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centro direktorė Romena Savickienė.
Nameliams Klaipėdos savivaldybė numačiusi išleisti daugiau nei pusę milijono litų, du trečdaliai sumos – ES pinigai. Namelius, tikimasi, mielai rinksis šeimos, ieškančios pigesnio poilsio prie jūros.
Kainos dar svarstomos, tačiau preliminariai para namelyje suaugusiam kainuos apie 50 litų vasarą, žiemą – 40.
Municipalinius ir privačius kempingus vienijančios asociacijos vadovas pastebi, kad poilsis kempinguose kasmet populiarėja. Prie ežerų ar upių dažniausiai ilsisi lietuviai. Ypač kempingus prie tokių vandens telkinių mėgsta vasarai grįžę emigrantai. Jie esą yra ir išlaidesni. Prie miestų esantys kempingai – populiaresni tarp užsienio turistų. Šie sudaro penktadalį visų besiilsinčiųjų Lietuvos kempinguose. Paprastai sezoną jau gegužę pirmieji pradeda vokiečiai, olandai. Čia jie praleidžia vidutiniškai iki dviejų parų.
Lietuvoje, skaičiuojama, yra 23 klasifikuoti kempingai. Panašiai tiek – ir Estijoje, o Latvijoje – šiek tiek daugiau. Ir nors turistų skaičius kempinguose neprognozuojamas, jų srautai priklauso nuo orų. Vis dėl to pasiūla ilsėtis kempinguose, pasak specialistų, Lietuvoje mažoka. Ypač jų trūksta pajūryje.
