Olando kepurė – 24,4 m aukščio skardis Pajūrio regioniniame parke, tarp Karklės ir Girulių. Mokslininkų duomenimis, šį skardį prieš 12-15 tūkstančių metų suformavo slenkantys ledynai.
Jie atgabeno ir didžiulius bei mažesnius akmenis. Gerai paieškojęs tarp riedulių gali rasti šviesaus Baltijos smėlio – puiki vieta kaitintis saulėje.
Manoma, kad Olando kepurės pavadinimą sugalvojo jūrininkai. Žiūrint nuo jūros šis gūbrys iš tiesų panašus į kepurę, kuri kadaise buvo puikus orientyras jūreiviams bei žvejams.
Olando kepurė yra gausiai lankomas objektas. Juk ne kasdien pamatysi tokį neįprastą Baltijos pajūrį. Tai tikra stichijų sandūra, kurią turi iškęsti pakrantės pušys ir samanoti rieduliai.
Ties šiuo turistiniu objektu šalia kelio Klaipėda-Karklė yra įrengta stovėjimo aikštelė automobiliams. Sustoti gali ir autobusai.
Akmenuotą pajūrį išvysti būtina, tačiau važiuoti dviračiu šioje vietoje beveik neįmanoma. Tai menka bėda. Skardžio viršuje ties Olando kepure jau eina vadinamasis „Litorinos“ pažintinis takas. Čia smagu pralėkti dviračiu, ar pasivaikščioti.
Litorina – tai jūra, kuri skalavo mūsų krantus daugiau kaip prieš 8000 metų.
Litorina – tai jūra, kuri skalavo mūsų krantus daugiau kaip prieš 8000 metų. Visas šis skardis įspūdingas ne tik savo šlaitu, bet ir viršūnėje vešančia augmenija.
Vingiuotas takelis raitosi tarp įspūdingų medžių, kurių nepamatysi visoje šalyje.
Kai kurie medžiai yra ledynmečio palikuonys. Taip pat yra tokių, kuriuos prieš gerą šimtmetį pasodino turtingi to meto ponai.
Keliaujant išilgai skardžio, šiek tiek atokiau nuo kranto, malonu grožėtis šimtais šaltinių ir upeliukų, per amžius graužiančių savo vagas. Ledynai čia suformavo įspūdingas daubas, o upeliukai jas padailino.
Šie upeliai ir daugybė šaltinių sunkiasi pro Olando kepurės šlaitą. Vieni yra silpni, todėl išnyksta smėlyje. Kiti – prasigraužia vagelę ir ištirpsta Baltijoje.