Daugiausiai parudavusių pušų matoma juostoje prie pat jūros. Einant toliau nuo jūros parudavusiais spygliais pušų žymiai mažiau, kol visai nebematyti. Prie jūros Melnragėje atvykę poilsiautojai svarstė, kad pušims galėjo pakenkti naujojo tako per kopas tiesimo darbai. Tačiau parudavusių pušų matoma ir takui pasibaigus.
„Priežasčių gali būti dešimtys. Bet greičiausiai šiuo atveju jų buvo net kelios: pavasarinė ir rudeninė sausra bei šilta žiema, kai nebuvo sniego. Dar vienas faktorius – druskingas jūros vanduo. Sakyti, kad buvo kaltas tik jis – taip pat negalima. Nes tada pušys ruduotų kiekvienais metais, tačiau taip nėra. Be to, jūros vanduo nėra taip stipriai druskingas, kad pažeistų augalus.
Prie rudavimo prisidėjo ir vėjas, sausinęs medžius bei pustęs smėlį į pušyną. Taigi – priežastys buvo kelios. Išskirti vieną būtų sudėtinga“, – komentavo Valstybinės miškų tarnybos Miško sanitarinės apsaugos skyriaus vedėjas Virginijus Vasiliauskas.
Anot jo, galima tikėtis, kad pušys, numetusios ruduosius lapus, atsigaus. Juolab kad daugumai nurudavo tik dalis šakų, dažniau viršūnės, kur maistinės medžiagos patenka sunkiau.
Valstybinių miškų urėdijos Kretingos regioninio padalinio vadovas Tomas Zaleckis teigė, jog reikėtų pasižiūrėti, ar nėra įsimetęs koks viršūninis žievėgraužis. Šis kenkėjas pastaraisiais metais itin pamėgo pušynus. Iki 3 milimetrų užaugantis vabalas dar anksčiau išplito kitose Europos šalyse.
Jei paaiškėtų, kas pušų rudavimo priežastys susijusios su klimatu, medžių gyvavimas būtų paliktas savieigai.
„Jei aptinkame viršūninio žievėgraužio apniktą medį, imamės priemonių. Tenka medį nupjauti ir kuo greičiau su visomis šakomis išvežti arba vietoje sumalti. Dar kita priemonė – pažeistos medienos deginimas, kad kenkėjai neišplistų į kitas pušis“, – aiškino T.Zaleckis.
Nurimus gegužės vėjams Kuršių nerijoje bus purškiami miškai, kamuojami verpiko vienuolio invazijos. Pušų spyglius griaužiantys kenkėjai bus naikinami purškiant miškus iš lėktuvo biologiniu preparatu.
