Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Pakeliui į niekur: įdomiausios ir labiausiai nutolusios nuo civilizacijos pasaulio vietos

Pasaulis kupinas įdomių vietovių, kurias mes lankome ir pažįstame. Tačiau dar pasaulis pilnas vietų, apie kurias niekas nežino, arba beveik niekas. Be to, yra vietų, kur retai pasitaiko sutikti žmonių: čia nėra kelių ir žemėlapių, nėra miestų aplinkui ir gyvenviečių. Tokiose vietose galima pamanyti, kad pasaulis vis dar visiškai laukinis. „Pasaulis kišenėje“ ir „Lonely Planet“ komanda šį kartą siūlo jums susipažinti su 8-iomis įdomiomis ir labiausiai nutolusiomis nuo žmogaus gyvenamų teritorijų pasaulio vietovėmis.
Popokatepetlio ugnikalnis
Popokatepetlio ugnikalnis / AFP/„Scanpix“ nuotr.

1. Kamčiatkos pusiasalis, Rusija

Norėtumėte pajusti kokia Rusija iš tikrųjų didžiulė? Tada įsivaizduokite: Kamčiatkos pusiasalio galas, esantis rytinėje šalies pakrantėje yra arčiau Los Andželo nei Maskvos. Tarp Rusijoje mažiausiai lankomų vietų esanti Kamčiatka – 1200 km ilgio pusiasalis – viena įspūdingiausių vietų pasaulyje. Čia pamatysite hiperaktyvią geoterminę žemės plutą, kurioje daugiau nei 200 vulkanų. Didžioji jų dauguma – veikiantys. O aplink plytinčius išsiliejusios lavos laukus rusai naudoja kosminių laivų bandymams. Anksčiau kelionė į Kamčiatką užtrukdavo mažiausiai pusmetį, dabar galite ten tiesiai nuskristi iš Maskvos, tiesa, vis tiek užtruksite 11 valandų. Greičiausiai, tai ilgiausias pasaulyje skrydis šalies viduje.

2. Jorko Kyšulio pusiasalis, Australija

Australija ir šiaip garsėja kaip vieta kelyje į niekur, nutolusi nuo pasaulio ir esanti „kažkur  ten“. O jos Jorko Kyšulio pusiasalis apskritai gali būti vadinamas viena labiausiai nutolusių „į niekur“ pasaulio vietų. Ją nepramintais keliais vos ne vos pasiekti galima tik keturračiais. O tokios dardančios kelionės truks kelias dienas. Būkite atsargūs – pakeliui tikrai sutiksite laukinių krokodilų.

Pusiasalis yra šiauriniame Kvynslende, o Jorko kyšulys – pats šiauriausias Australijos žemyno taškas, jį dar 1770 metais taip pavadino pats Džeimsas Kukas. Nuo kyšulio iki Naujosios Gvinėjos, kertant Toreso sąsiaurį, yra maždaug 140 km. O vakarinė jo pakrantė ribojasi su Karpentarijos įlanka, rytinė – su Koralų jūra. Pusiasalio plotas maždaug 137,000 km² ir jame gyvena maždaug 18 000 žmonių. Pusiasalyje beveik vien lygumos, tik vietomis – žemos kalvos, rytinėje pakrantėje jos suformavusios Geležinius kalnus, žinomus dėl savo neįprastų miškų, kuriuose veisiasi daug gyvūnų (Eclectus papūgos, pietiniai cuscusai) aptinkamų ir Naujojoje Gvinėjoje.

3. Karakoram, Pakistanas

Norėdami pasiekti „Conkordiją“, vietinių vadinamą Karakoramą, esantį Baltoro ir Godwin-Austen bei Vigne ledynų sankryžoje šiauriniame Pakistane, turite pėstute eiti apie 10 dienų, iki antro pagal aukštį pasaulyje kalno K2. Čia nėra lengvesnių kelių. Ir tai yra viena tų pasaulio vietų, kuriose galite likti taip giliai palaidotas kalnų bedugnėse, jog niekas tikrai jūsų niekuomet taip ir nesuras. Dažnai ši vieta vadinama Kalnų dievų tronu ir yra tokia pat neapsakomai graži kaip ir nutolusi nuo civilizacijos ir žmonių. Vardą jai davė europiečiai, kurie atradę šią vietą pamanė, jog ji panaši į vietovę Alpių kalnuose.  

4. Olchon sala, Rusija

Keliaukite Trans-Sibiro geležinkeliu iki Baikalo ežero, didžiausio pasaulyje gėlo vandens telkinio. Čia jūs tikrai pasijusite kaip kitoje planetoje, kažkur toli toli nuo šio pasaulio. Kelionė užtruks apie 3,5 dienos nuo Maskvos ir  3 dienas nuo Pekino. Baikalas ne tik sukaupė savyje apie 20% viso pasaulio gėlo vandens atsargų, bet ir slepia savo platybėse 72 km ilgio Olchono salą, esančią kažkur ežero viduryje. Tai didžiausia Baikalo sala, ir, neaišku kodėl, dėl klimato ypatybių, joje būna daugiau saulėtų dienų, nei Juodosios jūros pakrantėje. Net jei pačios ežero pakrantės bus apsiniaukusios, saloje švies saulė.

5. Kuttinirpako Nacionalinis parkas, Kanada

Antras pagal dydį Kanados Nacionalinis parkas, matyt, yra viena rečiausiai lankomų Kanados vietovių. Elsmiro saloje esantis parkas pasiekia šiauriausią Šiaurės Amerikos tašką – Kolumbijos kyšulį. Parke nėra nei kelių, nei viešbučių, nei jokių žmogaus pėdsakų, net medžių čia nėra. Čia sutiksite tik baltąsias meškas ir gražius uolėtus kalnus. Nuskristi iki parko galima iš nedidelio miestelio Resoliuto.

6. Robinzono Kruzo sala, Čilė

Vienišiausias žmogus literatūros pasaulyje, kurį žinome nuo vaikystės, žinoma, yra Robinzonas Kruzas, tokia pat galime pavadinti ir jo vardu pavadintą salą Ramiajame vandenyne, 670 km nutolusią nuo Pietų Amerikos pakrantės. Sala garsi tuo, jog 1704-aisiais Aleksandras Selkirkas po ginčo su savo laivo kapitonu liepė jį išsodinti pirmoje pasitaikiusioje saloje. Jis gyveno čia vienui vienas ištisus 4 metus, ir savo poelgiu įkvėpė Danielį Defoe parašyti „Robinzoną Kruzą“. Šiandien šioje saloje gyvena apie 500 žmonių. Be to, kasmet čia apsilanko iki 100 keliautojų.

Beje, šioje saloje yra lankęsis ir žymus tarpukario keliautojas, žurnalistas ir visuomenės veikėjas Matas Šalčius. Jis iš šios salos į Lietuvą parašė vieną paskutinių savo reportažų iš kelionės per Pietų Ameriką.

7. Skočio pilis, Kalifornija, Jungtinės Amerikos Valstijos

1920-aisiais Čikagos milijonierius Albertas Johnsonas nusipirko unikalaus gyvačių aliejaus – ši idėja tapo aukso kasykla jam, vėliau atnešusia didžiulius turtus. Aliejus buvo išgaunamas Kalifornijos Mirties slėnyje. Tačiau sausame, išdžiuvusiame ir keistame slėnyje ligotas Johnsonas rado dar kai ką naudingo – ypatingą gydantį orą. Taigi, jis karščio rekordus mušančios dykumos viduryje pasistatė pilį.

Šiandien ispaniško stiliaus pilis nuo artimiausių Mirties Slėnio gyvenviečių yra nutolusi per 70 km ir atrodo lyg griuvėsiai, tačiau už kiek nutriušusių sienų slepiasi prabanga ir plonytės avies vilnos užuolaidos bei 1000 vamzdžių vargonai.

8. Tuštusis krateris, Saudo Arabija

Kad ir kaip jį bepavadintumėte – Tuščiuoju krateriu, Rub al-Khaliu ar Tylos Abode – vistiek tai didžiausias smėlio plotas Žemėje. Ir jis visiškai tuščias. Padengdamas visą Arabijos pusiasalį, kuris yra didesnis nei visa Prancūzija, Belgija ir Nyderlandai kartu sudėjus, Tuštusis krateris turi už Eifelio bokštą aukštesnes smėlio kopas, į saulę besitiesiančias per 300 m ir nutysusias per šimtus kilometrų. Be kita ko, varomos dykumų vėjų, šios kopos per metus pirmyn atgal juda apie 30 m.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Šviežia ir kokybiška mėsa: kaip „Lidl“ užtikrina jos šviežumą?
Reklama
Kaip efektyviai atsikratyti drėgmės namuose ir neleisti jai sugrįžti?
Reklama
Sodyba – saugus uostas neramiais laikais
Reklama
Žaidimų industrijos profesionalus subūrusiems „Wargaming“ renginiams – prestižiniai tarptautiniai apdovanojimai