Jo akcentas yra medžiais apsuptos „smetoniškos“ vilos. Miestiečių pasididžiavimas – Odesos rotušė yra „apkrauta“ vestuvininkais. Jie stovi eilėse, kad galėtų čia nusifotografuoti.
Nieko keisto, kad visų kartų miestiečių vestuvinės nuotraukos yra vienodos.
Man asmeniškai iš visų Odesos turistinių objektų labiausiai patiko Ostapo Benderio ir Kisos Vorobjaninovo (Iljos Ilfo, Jevgenijaus Petrovo knygos „Dvylika kėdžių“ herojai, – red. past.) paminklai žymiojoje Deribasovo gatvėje. Tai naujosios Odesos įžymybės.
Žmonės stovi eilėje, kad galėtų nusifotografuoti prie kėdės. Susidarė įspūdis, kad Deribasovo gatvė dabar yra Odesos širdis.
Ar verta vykti į Odesą dabar? Geriau vasarą – tuomet išsivešite daugiau įspūdžių ir turėsite progos pasimaudyti Juodojoje jūroje. Tačiau miesto šarmas jaučiamas visais metų laikais. Tad, jei tik randate bilietų, planuokite kelionę ten.
Na, o mes su broliu savo kelionę traukiniu tęsiame į Kišiniovą, iš kurio vyksime į šalį, dėl kurios aplankymo planų kai kurie pažįstami sukiojo pirštą prie smilkinio. Apie nestandartinius ir linksmus lietuvaičių nuotykius Padniestrėje – kitoje pasakojimo dalyje.