Atkurtas dvaras vėl sugrįžta į savo klestėjimo laikus ir lankytojams be veikiančių vilnos manufaktūros, bitininkystės, žvakių liejimo, keramikos, kalvystės, aludarystės ir kt. amatų erdvių, siūlo lankytojams patiems išbandyti kaip senoviniu būdu išsiskalbti ir išsilyginti drabužius.
Skalbimas ir lyginimas dabar yra itin nuobodžios kasdienės veiklos, kurių daugelis mielai išvengtų. Seniau tai buvo nelengvas darbas, atliekamas moterų, o dvare tai buvo ir svarbi šeimos aptarnavimo funkcija – rūpinimasis ponų drabužių ir patalų švara.
Kadangi dvaras buvo didelis ir klestintis, skalbimu, krakmolinimu, lyginimu rūpinosi ne viena moteris. Iš pradžių moterys drabužius skalbdavo Kruojos upėje, esančioje šalia dvaro, ar skobtinėse geldose, tačiau dvarui tobulėjant, palengvėjo ir skalbimas.
Drabužius imta virinti, šutinti kubile, vadinamame žlugtu. Per jo dugne esančią ertmę išbėgdavo nešvarus vanduo. Jame esančių drabužių rankomis netrindavo – velėdavo kultuve ant grublėtos skalbimo lentos.
Gręžimui taip pat nebereikėjo taip varginti rankų – atsirado gręžimo įrenginių – sukant šone įtaisytą rankeną, sukdavosi ir du volai, tarp kurių praleistas skalbinys būdavo išgręžiamas. Po to jau švarus drabužis būdavo pamirkomas specialiame vandens ir krakmolo mišinyje, išdžiovinamas ir galų gale lyginamas.
Pastarasis procesas taip pat turėjo specialių įrankių – drabužis buvo apvyniojamas ant kočėlo, kuris po to voliojamas dantyta medžio lenta su rankena - rumbe. Visi šie paminėti procesai atliekami paeiliui, garantuodavo dvarui ir jo ponams švarius rūbus bei patalus.
Šiandien dvare šie procesai atgaivinti iš naujo ir visi norintys gali tai išbandyti savo rankomis: patys drobes užmerkti skobtinėse geldose, dar gerai pavelėti kultuve, kad būtų kuo minkštesnės. Ištrynus ir išgręžus, džiovinimas ir lyginimas, kuriam naudojamos ne vieną dešimtį metų menančios rintės arba dar kitaip vadinamos rumbės. Visa tai norinčių išbandyti tikrai netrūksta – skalbia ir lygina senoviškai ne tik mažieji, tačiau ir stotingi džentelmenai. Juk taip smagu savo damai parodyti savo paties rankomis išskalbtą ir išlygintą nosinaitę.
Pakruojo dvaras – didžiausia Lietuvoje išlikusi dvaro sodyba su 26 pastatų ansambliu. Čia kiekvieną savaitgalį vyksta Gyvojo muziejaus programa, kurioje atkuriamas XIX a. pab. – XX a. pr. dvaro gyvenimas ir lankytojai tampa praeities dvaro gyventojais, iškalbingoje ir kūrybingoje atmosferoje išgyvenantys dvariškus užsiėmimus ir akimirkas.
Tapti dvaro gyventojais kviečiama kiekvieną šeštadienį ir sekmadienį nuo 12 valandos.
