Unikali savo raižiniais medinė kurhauzo dalis, 2002 metais nuniokota gaisro, kurio sukėlėjas taip ir nebuvo nustatytas, bus pradėta tvarkyti jau kitą savaitę. Darbus vykdys 2013 metais mūrinę dalį naujam gyvenimui prikėlusi uostamiesčio bendrovė „Pamario restauratorius“. Jos vadovas Aldas Kliukas neslepia, jog prisidėjus prie tokio objekto prikėlimo būtų buvusi „moralinė kančia“, jei antrąją jos dalį būtų tvarkę kiti rangovai.
„Iš pelenų pakėlėme mūrinę dalį, džiaugiamės, kad galime pratęsti ir užbaigti darbą. Iššūkis nemenkas, viskas iš medžio, o medis yra ambicingas, sunkiau negu mūras. Vien fasadas bus tarsi plytų imitacija iš lentučių, daug klijuoto medžio, apie 150 kubinių metrų, dideli tempai“, – sakė A.Kliukas.
Medinė kurhauzo dalis bus atstatyta iš spygliuočių medienos. Pušis, anot A.Kliuko, yra patvari, nesikraipo, netrūkinėja, atsparesnė gaisro ir kenkėjų požiūriu. Pastatą atstatyti atsieis 974 tūkstančius eurų. Vėliau, paskelbus konkursą darbams vykdyti, jis bus įrenginėjamas.
Istorinė vieta
Pasak mero Šarūno Vaitkaus, kurhauzas svarbus ne tik Palangai, bet ir visai Lietuvai. Šis senas pastatas, iškilęs XIX amžiaus pabaigoje, simbolizuoja Palangos, kaip kurorto, atgimimą.
Kurhauzą pastatė grafas J.Tiškevičius. Čia veikė restoranas, o jį išplėtus įsikūrė pirmasis kurorto viešbutis. Ši vieta netruko tapti tuometės Palangos kultūrinio gyvenimo centru. Į kurhauzą rinkosi grafų svečiai, poilsiautojai atvykdavo pramogauti, apsistoti viešbutyje.
Savo svarbos kurhauzas neprarado ir vėliau, iki nelemto gaisro, kuris įvyko 2002 metais. Tuomet medinė kurhauzo dalis sudegė visiškai.
Anot Palangos savivaldybės atstovės Jurgitos Vanagės, griuvėsiai daugelį metų centrą darkė ne dėl to, kad nebuvo noro šią vietą sutvarkyti, bet dėl ilgai užsitęsusių ginčų, mat dalis sklypo prie kurhauzo priklausė verslininkui Gediminui Jackai.
Pasak mero, ši vieta tapo tikra kurorto gėda, o turistai ne kartą klausė, ar ši akiai nepatraukli vieta konservuojama kaip Antrojo pasaulinio karo relikvija.
Dėl netinkamos šios paveldosauginės vietos saugojimo G.Jackai priklausęs turtas teismo sprendimu buvo nacionalizuotas ir perėjo Palangos savivaldybės žinion. Ši ėmėsi veiksmų prikelti istorinę vietą.
Š.Vaitkus pamena, jog pradėjus bylinėtis buvo skundžiamas kiekvienas sprendimas, nors prieš tai Palangos valdžia verslininkui siūlė kartu rengti techninius projektus ir imtis iniciatyvos atkurti sudegusį istorinį pastatą. Galiausiai Kultūros paveldo departamentas kreipėsi į teismą ir po trejų metų bylinėjimosi teismas paskelbė, jog privačiose rankose esanti kurhauzo dalis nebuvo tinkamai saugoma ir yra nacionalizuojama.
„Teismo procesai buvo alinantys ir sudėtingi, bylinėtis buvo nelengva. Džiaugiuosi, kad kitais metais kurhauzas atgaus savo veidą ir bus visiškai atstatytas“, – sakė meras.
Kvies tuoktis
Naujai atstatytame mediniame pastate su unikaliais raižiniais virs kultūrinis gyvenimas. Pirmajame aukšte bus įrengta 120 vietų amfiteatro salė, kurioje bus rodomi spektakliai, vyks festivaliai. Antrajame aukšte esanti erdvė bus pritaikyta Palangos jaunimo centro kolektyvams.
Pasak mero, turima minčių pirmąjį aukštą išnaudoti santuokoms registruoti. Čia susituokti, neabejojama, panorės daugybė įsimylėjėlių iš visos Lietuvos.
Prikels tokį, koks buvo anksčiau
Sutartį su rangovu pasirašiusios valstybės įmonės „Lietuvos paminklai“ vadovas Vydmantas Drumsta teigė, jog jam didelė garbė administruoti tokio objekto tvarkybos darbus ir laukti rezultato.
„Neabejoju, kad dar šiais metais mums pavyks ir restauruosime sienas, stogą ir visas kitas konstrukcijas. Nenorime palikti po atviru dangumi, ateina žiema, ruduo, kurie neigiamai veikia visas konstrukcijas“, – sakė V.Drumsta.
Anot jo, šiame objekte buvo atlikti detalūs architektūriniai ir kiti tyrimai, naršyta archyvuose ir parengtas išsamus tvarkybos darbų projektas. Kultūros paveldo objektas bus atkurtas toks, koks buvo iki gaisro. Bus atstatyta ir pirminė jo spalva – gelsva. Pastatą papuoš pilki raižiniai, raudonas čerpių stogas. Objektas bus pritaikytas neįgaliesiems, jame bus įrengtas liftas.
Prieš kelerius metus gyvenimui prikeltoje mūrinėje kurhauzo dalyje kasmet vyksta apie 250 renginių, antrajame aukšte buriasi jaunimo kolektyvai.
Anot mero, pastatas, kuriame rengiami koncertai bei kiti renginiai, visiškai save išlaiko, o tai džiugina.
„Jis pamėgtas, ten gera aura, akustika. Ko trūko, tai nedidelės teatro salės, kad atvykę poilsiautojai turėtų ką veikti rudenį, festivalių nedidelių, vaikų spektaklių festivalių. Juo labiau, kad Palanga turi teatrą, kuris galės pasireikšti salėje“, – džiaugėsi meras.
