Jūrų muziejaus Akvariumo ir jūrų gamtos skyriaus vedėjas Saulius Karalius 15min pasakojo sulaukiantis nuotraukų su klausimais, kokia tai neregėta žuvis.
„Vėjažuvė išties labai egzotiškai atrodo. Ne pajūrio žmogui atrodo užsieninė žuvis. Iš principo, ji ir yra užsieninė, tik ji atplaukia čia pasisvečiuoti sezonui į mūsų pakrantes. Nėra pastoviai randama žuvis, kaip menkė ar kitos Baltijos jūros žuvys, būdingos mūsų priekrantei. Šitos žuvys atplaukia nerštui. Tai atlantinė, okeaninė žuvis, Baltijos jūroje plaukioja, kur sūresni vandenys, vakarinėje dalyje. Ši rūšis pas mus patikrina galimybes išplėsti arealą, neršia apygiliuose vandenyse, kur žemas druskingumas, apysūris vanduo. Ši rūšis labiau bando, bet nėra nustatyta, kad nerštas čia būtų sėkmingas, kad išsiristų jaunikliai. Klaipėdos universiteto mokslininkai, kurie tiria, gaudo su smulkiaakiais tinklais, niekada nėra aptikę jauniklių, išsiritusių mūsų pakrantėse. Iš ikrų nieko nesigauna, išneršia ir pasitraukia į vakaresnius regionus, išnyksta iš mūsų akių“, – pasakojo S.Karalius.
Ši rūšis labiau bando, bet nėra nustatyta neršto sėkmės, kad išsiristų jaunikliai.
Anot biologo, šiemet šių žuvų Baltijoje yra nepalyginamai daugiau nei pernai, kuomet meškeriotojai ant Palangos tilto, įvairiose pajūrio vietose, taip pat ir iš valčių, pagaudavo vieną kitą. Šiemet, pasak pašnekovo, su gaudyklėm žvejai pagaunantys ir po pusę tonos.
O štai žvejai mėgėjai ant Palangos tilto savaitgalį žuvis taip pat traukė vieną po kitos. Namo ne vienas keliavo nešinas pilnu kibiru ar net dviem šių žuvų. Pagrindinis masalas – krevečių gabalėliai.
„Skani žuvis, tik žali kaulai kitus baugina. Tai žalias pigmentas, biliverdinas, nepavojingas žmogui. Šios žuvys atrodo egzotiškai, užauga iki metro, Atlante iki kilogramo su trupučiu. Pas mus jos apie 70–80 cm, mažesnės. Domina žvejus sezoniškai, mielai jas gaudo“, – sakė biologas.
Skani žuvis, tik žali kaulai kitus baugina.
Papildys akvariumą
Šių žuvų galima pamatyti ir Lietuvos jūrų muziejaus centriniame akvariume. Anksčiau jų tebuvo kelios, o šiemet ketinama akvariume patalpinti kelias dešimtis. Keletą žuvų meškerėmis ant molo pagavo Jūrų muziejaus darbuotojai.
„Turime sugautų, dešimt jau plaukioja centriniame akvariume. Jame pakeltas druskingumas, siekiant patenkinti eršketo poreikį. Mes dabar tikimės, kad sezono metu ir ilgiau išlaikysim vėjažuves, pasigausim daugiau. Vieną kitą būna pagauna eršketai, naktį jie puikūs medžiotojai. Praktika parodė, kai tris sugavom, kad jie pragyveno visą vasarą. Tūkstančiai mūsų lankytojų pamatė šias keistas žuvis. Ne kiekvienas sugebėdavo įžvelgti, nes vanduo paviršiuje putoja, o jos paviršiuje plaukioja. Turėsim daugiau, pamatys, kaip jos atrodo, kaip po vandeniu plaukioja. Tai burinė žuvis, ir jūroje ji plaukia pačiu paviršiumi“, – pasakojo pašnekovas.
Jis teigė sulaukiantis nuotraukų su kritusiomis, ant kranto išmestomis vėjažuvėmis. Žmonės teiraujasi, kokia tai neregėta žuvis, išsiskirianti ilga, dantinga nosimi, primenančia krokodilo.
„Žmonėms egzotiška, aiškinu, kad tai nėra pas mus būdinga žuvis, kaip ir medūzos, kurios būna atplaukia ir jų nebelieka“, – sako S.Karalius.
Manoma, jog gausų kiekį šių žuvų šiemet į Baltiją atginė palankus vėjas. Pakankamai intensyviai šiemet pūtė vakaris.