Būrėjos žodžiai tapo realybe
Martina pasakoja, kad jos pačios kelias į turizmo sferą buvo tarsi nulemtas. Dar ankstyvoje vaikystėje mergina su šeima gyveno šalia Vilniaus oro uosto, taigi kylantys ir besileidžiantys lėktuvai buvo jos kasdienybė. Jau tuomet užgimė romantiška svajonė užaugus tapti skrydžių palydove ir kasdien skraidyti po pasaulį. Vis dėlto, baigusi mokyklą, Martina atsidūrė teisės studijose, o baigusi ir įsidarbino… Tarptautinio Vilniaus oro uosto teisės skyriuje.
„Būdama taip arti tos neišsipildžiusios vaikystės svajos, nuolat ilgėdamasi to kažko nepatirto, prisiminiau dar studijų metais vienintelį kartą gyvenime iš smalsumo aplankytos būrėjos žodžius, kad savo laimę rasiu kelionėse, ir tai turi būti mano darbas. Tai man buvo tarsi nušvitimas, ir visai netrukus pranašystė išsipildė: aš pakėliau sparnus, tik ne kaip skrydžių palydovė, o kelionių vadovė“, – pasakoja Martina, dabar dirbanti „Itaka“ gide.
Kai vienoje šalyje persipina kelios skirtingos kultūros
Albanija yra unikali kelionių vieta, nes čia, vienoje šalyje, galima susidurti su keliomis skirtingomis kultūromis. Albaniją kūrė ir formavo ilyrai, helėnai, Roma, Bizantija ir osmanai. Būtent marga architektūros, religijų ir virtuvių gausos mozaika atskleidžia unikalų Albanijos charakterį.
„Nemažai šalies vietų įtraukta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą, šalis didžiuojasi pasipuošusi daugybe nacionalinių parkų ir draustinių, archeologiniais paminklais, ilyrų pilimis, viduramžių tvirtovėmis, bizantiškomis bažnyčiomis ir vienuolynais, senosiomis musulmonų mečetėmis bei paslaptingų bektašių maldos namais“, – sako Martina.
Daugiakultūrė istorija – draugiška kasdienybė
Gali būti, kad būtent Albanijos daugiakultūriškumas nulėmė itin draugišką albanų būdą. Skirtingų kultūrų ir religijų atstovai (musulmonai ir krikščionys) nuo seno sugyvena darniai ir taikiai, Albanijoje nėra buvę religinio pobūdžio konfliktų. Dabar daug šiuolaikinių albanų nepriskiria savęs kuriai nors konfesijai ir teigia esą tolerantiški ateistai, išpažįstantys „albanizmą“.
Albanijos religinę toleranciją puikiai iliustruoja ir tai, kad nors šalyje vyraujanti religija yra islamas, bet Tiranoje esantis pagrindinis šalies oro uostas pavadintas „Nënë Tereza“, šis pavadinimas skirtas atminti albanų kilmės Motiną Teresę, kuri yra viena ryškiausių modernios krikščionybės asmenybių.
Mažoje Albanijoje galima rasti visą pasaulį
Nors Albanijos plotas yra kiek daugiau nei 28 tūkst. kvadratinių kilometrų, bet ten galima atrasti bene visą pasaulį. Pavyzdžiui, dėl tropinės jūros vandens spalvos ir mažų salelių aplinkui, Ksamilio kurortas vadinamas Albanijos Bora-Bora, o amfiteatro principu pakrantėje įsikūręs Sarandos kurortas – Albanijos Monte Karlu.
„Dėl nuostabaus grožio peizažų, Komani ežeras dar vadinamas albaniškuoju Tailandu, o Albanijos Alpių regionai (ypač Vermosh ir Lepushe) dėl savo kalnų panoramų grožio nusipelnė Albanijos Šveicarijos epiteto. Albanija turi ir savo puikiąją pakrantės Rivjerą, besidriekiančią nuo Vloros miesto ir Karaburuno pusiasalio į Pietus link Sarandos“, – pasakoja gidė.
Daugiau akimirkų iš Albanijos – galerijoje:
Albaniškoje virtuvėje susilieja graikiška, turkiška ir itališka įtaka
Kaip ir visuomenėje, taip ir Albanijos virtuvėje daugybė skirtingų šalių ir kultūrų elementų. Bet bene didžiausią įtaką čia padarė Graikijos, Turkijos ir Italijos virtuvės. Bet net ir perėmę gastronominį įkvėpimą iš kitų šalių, albanai viską pritaiko per savo unikalią prizmę.
Martina pasakoja, kad kiekviena Albanijos provincija gali pasiūlyti to krašto ypatingųjų patiekalų: „Kalnų regionuose populiariausia ir gardžiausia yra ant žarijų kepta mėsa, o pajūryje ar prie ežerų ir upių – žuvis bei jūros gėrybės. Albanija garsėja įvairiais kepiniais ir pyragais, paplitusiais visoje šalyje ir už jos ribų. Apskritai Albanijoje patiekalų ir gėrimų kainos restoranuose ir užeigose yra labai patrauklios, todėl itin rekomenduoju save palepinti ir sukurti sau skonių šventę atostogų metu“, – pataria Martina.
Italijos įtaka ne tik virtuvėje, bet ir kasdienybėje
Itališki restoranai jau tapo įprasti visame pasaulyje. Nieko keista, kad ir Albanijoje jie itin populiarūs. Bet albanai iš italų mokosi ne tik receptų, bet ir svetingumo kultūros. Įdomu tai, kad kad daugeliui turizmo ir poilsio objektų (viešbučių, restoranų) vadovauja albanai, sugrįžę iš emigracijos Italijoje, ir ten išmokę turizmo verslo įmantrybių, gerų darbo ir aptarnavimo įpročių bei gardaus maisto gamybos paslapčių.
Gastronominiai Albanijos patarimai
Jei planuojate kelionę į Albaniją, „Itaka“ gidė Martina sudarė gastronominį rekomendacijų sąrašą, ko praleisti būtų nevalia:
-
Tave Kosi – labai gardus ir populiarus patiekalas, ėriena arba vištiena užkepta jogurte ;
- Paidhaqe – ant žarijų kepti ėrienos šonkauliukai, labai mėgstami keliautojų ir vietinių;
- Tava e Krapit – kepta žuvis (karpis) su vyno ir pomidorų padažu;
- Koran – keptas Ohrid ežero upėtakis su graikiniais riešutais;
- Jani me Fasule – skaidri baltųjų pupelių sriuba. Populiariausia albaniška sriuba, tiekiama su graikišku jogurtu, marinuotomis daržovėmis bei „kulac“ duona.
- Ferges – vasarinis daržovių (pomidorų, paprikų ir pan.) troškinys su varškės sūriu;
- Sarme – kopūstų lapuose troškinti ryžiai ir mėsa (lietuviams primena balandėlius);
- Shish qebap – ant iešmo kepti mėsos (ėrienos, jautienos ar kiaulienos) gabaliukai;
- Byrek – sluoksniuotos tešlos pyragas su įvairiais įdarais: mėsa, špinatais ir ožkos sūriu, pomidorais ir svogūnais, varške ir t.t. Byrek tiekiamas su jogurtu arba dhalle – gaiviu jogurto gėrimu. Patiks lietuvaičiams, pamėgusiems prancūziškus ragelius ir kitus sluoksniuotos tešlos kepinius.
- Hoshaf – pagrindinis albanų desertas – pudingas iš avių pieno, figų ir cukraus;
- Tirštas avių pieno jogurtas su medumi ir graikiniais riešutais;
- Baklava – plonyčių filo tešlos lakštelių saldumynas, gardintas riešutais ir saldintas medumi bei sirupu, paplitęs visose Balkanų šalyse ir Turkijoje.
