Pirmiausia sklandytuvai ir sklandytojai, o tada ir lėktuvai bei pilotai. D.Vainienė pasakoja, kad ilgą laiką buvusi sklandytojų bazė Paluknyje natūraliai išsiplėtė, čia imta mokyti ir pilotus.
Pradėjo 13-os
„Pamatėme, kad reikia ir pilotų, kas išvelka sklandytuvus į orą, tai reikia juos paruošti, pradėjome ir pilotus ruošti. Atsirado ultralengvieji lėktuvai, žiūrime, kad jie labai populiarėja Lietuvoje – yra lengvi, su jais paprasta skristi, reikalavimai ir pilotams, ir mokymuisi mažesni, nei pilotams mėgėjams, o skrenda lygiai taip pat, kaip didesnieji lėktuvai. Daugėja žmonių, norinčių išmokti skristi lėktuvu“, – kalbėjo Dalia.
Tad daugėja aerodrome lėktuvų, o ir sklandytojai šalia sklandytuvo sėda ir į lėktuvus. Dalia pati – sklandytoja, mokytis sklandyti pradėjo būdama trylikametė 1983 metais. „Kitaip net negalvoji, tai gyvenimo būdas. Kai kiti klausia, ar negaila tiek laiko aukoti, net nustembi – tu nieko neaukoji, tu taip gyveni, čia ne auka, viskas savo noru“, – šypsosi.
Dalia prisipažįsta – šiandien nuo žemės kyla kur kas rečiau, nei pati norėtų. Tačiau aerodrome netrūksta administracinio darbo, ties kuriuo direktorei tenka susikoncentruoti, tad sklandymas lieka lyg ir antroje vietoje.
Daugėja žmonių, norinčių išmokti skristi lėktuvu, – sako Dalia.
Kursai už 4 tūkst. eurų
Tad norinčių kilti į dangų Lietuvoje daugėja. Labiau renkamasi galimybė tapti pilotu – ultralengvojo lėktuvo arba pilotu mėgėju. Sklandytojų ateina kiek mažiau. Per metus jų sulaukiama maždaug dešimties, o štai norinčių tapti ultralengvųjų lėktuvų pilotais ir dvigubai tiek.
„Ultralengvojo lėktuvo piloto kursai kainuoja apie 4 tūkst. eurų. Kai kas sako, kad tai nėra taip baisiai, o patogumas didelis. Lėktuvą nėra būtina turėti, juos ir nuomojame. Dabar Nida atsidarė, iš karto visi čiupt už lėktuvo ir į Nidą, pusantros valandos skrydis. O sąnaudos degalų, jeigu skaičiuotume pagal valandas, tai panašiai kaip automobilio. Kalbu apie dvivietį lėktuvą, jeigu su šeimyna skrenda, tai jau reikia didesnio, keturviečio. Turbūt todėl ir populiarėja“, – kalbėjo D.Vainienė,
Lietuva, anot Dalios, turi tikrai nemažai aerodromų – apie 20, jie išsibarstę po visą šalį, tad skristi nuo vieno iki kito yra puiki pramoga. Bendraujama ir su kaimynais lenkais.
„Pilotai daro ir tokius turistinius žygius – keliese skrenda per Lietuvos aerodromus, paskui į Mozūrijos kraštą, labai draugauja su Lenkijos kolegomis. Lenkijoje jie labai susitvarkė savo aerodromus, kai buvo pirmoji ES parama, tada lenkai labai daug skyrė susisiekimui – ir aerodromams, keliams, labai susitvarkė, matosi, toks prioritetas buvo. Lietuva ne tuos prioritetus turėjo“, – šypteli Dalia, nors skųstis ji tikrai nėra linkusi.
Dabar Nida atsidarė, iš karto visi čiupt už lėktuvo ir į Nidą, pusantros valandos skrydis. O sąnaudos degalų, jeigu skaičiuotume pagal valandas, tai panašiai kaip automobilio.
Būsimieji pilotai čia mokosi aviacijos disciplinų. Žiemą, kaip pasakoja vadovė, vyksta teorijos paskaitos – meteorologijos, navigacijos, perprantamas radijo ryšys, iš viso aštuonios disciplinos. O nuo pavasario pradedama mokyti skraidyti. Toks tvarkaraštis galioja tiek sklandytojams, tiek pilotams mėgėjams, tiek ultralengvųjų lėktuvų pilotams. Pastarieji licenciją gali gauti per du mėnesius, jeigu intensyviai mokosi – jiems ir medicininiai reikalavimai mažiausi, ir programa trumpiausia.
Sklandymas reikalauja laiko
Sklandymas, anot Dalios, kainuoja pigiau, sklandytojo programai reikia apie 2 tūkst. eurų, tačiau tai reikalauja labai daug laiko – sklandytojas atvažiuoja į aerodromą iš ryto ir išvažiuoja tik vakare, o skraidyti teks mokiniui vos valandą ar dvi, sportininkui kiek daugiau.
„Atvažiavus reikia pasiruošti sklandytuvą, palaukti oro, tada sklandytuvą sutvarkyti po skrydžio, toks komandinis skraidymas išeina – pats nepakilsi, tave turi kažkas išleisti, užtempti. Lėktuve tu esi individualistas. Sugalvojai pirmą valandą atvažiuoti paskraidyti valandą ar dvi, gali taip ir padaryti.
Su sklandymu taip nėra, daugiau laiko praleidi aerodrome, nei skrendi. Sklandymas yra kaip gyvenimo būdas, kai žmogus ateina, turi tam nusiteikti. Dažnai atėjusieji kaip į būrelį pasižiūrėti, pasimokyti skraidyti pritrūksta laiko. Juk tiek visokios veiklos yra, tad jeigu jau ateina čia ir lieka, vadinasi, tikrai nori sklandyti – be variklio, padebesiais“, – tikina Vilniaus aeroklubo, vienijančio apie šimtą sklandytojų, vadovė.
Jeigu jau ateina čia ir lieka, vadinasi, tikrai nori sklandyti – be variklio, padebesiais.
D.Vainienė pasakoja, kad anksčiau aeroklube besimokę jaunuoliai gaudavo papildomų balų stodami į A.Gustaičio aviacijos institutą, nes nemaža dalis ten ir suka rinkdamiesi tolimesnį kelią. Tačiau maždaug prieš 5–7 metus tai buvo panaikinta, tad aeroklubo nariai bando rasti būdų šį dalyką sugrąžinti – jau lyg ir žadama, tačiau kol kas tai dar nepadaryta.
Turistai myli Trakus
Be mokymo, aerodrome vyksta varžybos – sklandymo varžybos, Lietuvos čempionatai. Ne paskutinėje vietoje atsiduria ir turistų skraidinimas. Kaip sako Dalia, jų aerodromas labai patogioje vietoje, nes visiškai šalia Trakai, virš kurių labai nori skristi kiekvienas atvykėlis.
„Vaizdai ten labai gražūs. Turime turistų, kurie pas mus atvažiuoja, tai skraidiname visus virš Trakų – ten kaip paveiksliukas, net nesitiki, kad taip kompaktiškai, taip gražiai viskas. Tokią vietą turime, tai labai mėgsta atvažiuoti turistai pas mus, pasižvalgyti virš Trakų“, – pasakojo moteris.
Ir tuoktis Paluknio aerodrome norinčiųjų yra, tiesa, nelabai daug, bet viena kita pora atvažiuoja. Anot Dalios, vieni čia susipažinę ir susituokti nori, kiti tiesiog atranda kaip gražią vietą.
Turime turistų, kurie pas mus atvažiuoja, tai skraidiname visus virš Trakų – ten kaip paveiksliukas.
Paklausta, kiek žmonių per dieną galėtų paskraidinti, Dalia skaičiuoja – esą viskas priklauso nuo to, kiek žmonių atvažiuoja vienu metu ir kiek jie turi laiko. Tačiau apie 60 žmonių per keturias valandas tikrai gali pakilti į orą. Pačiame aerodrome yra du keturviečiai ir 5–6 dviviečiai lėktuvai.
Maždaug valandos skrydžio kaina yra apie 150 eurų. Vienam žmogui nedidelis ratukas po aerodromo apylinkes, trunkantis apie 10 minučių, kainuoja 45 eurus. Jeigu norėsite skristi link Trakų, bus apie 75 eurai, tai pusvalandis skrydžio. Didesniu lėktuvu visam ekipažui kiek daugiau nei 100 eurų. Dalia sako, kad aeroklubas dovanoja skrydžius ir tiems, kurie jam perveda vadinamuosius 2 proc. (dabar – 1,2 proc.). Tokiu būdu žmonės klubui perveda savo mokesčių dalį, pinigus, kurių jiems labai reikia, o gauna skrydį. Anot Dalios, paskui grįžta, atsiveža draugų.
Ir pabaigai – šiek tiek asmeninių įspūdžių. Pirmą kartą kylant ultralengvuoju lėktuvu truputį neramu. Nežinau, ar dėl paties skrydžio, ar dėl to, kad prieš akis atsiveriančios Paluknio apylinkės iš aukštai atrodo stulbinamai žalios ir gražios. Pilotas Ernestas sako, kad bijoti nėra ko, jeigu kas, visada apsisuksime ir grįšime. Tik skubėti grįžti aš nenorėjau – jausmas, kai, atrodo, ranka gali paliesti dangų, paprasčiausiai susuko galvą.
