Virtualią platformą rasite čia: http://virtualusturas.tauragesmuziejus.lt/
Žemėlapyje galima pasirinkti 6 objektus. Paspaudę ant kompiuterine grafika sumodeliuoto, jau nebeegzistuojančio pastato, nusikelsite į dailininko nupieštą konkrečios vietos panoramą, o kad palyginti ir įsivaizduoti būtų lengviau, bus galimybė įsijungti šių laikų panoraminę nuotrauką ir patiems lyginti neįtikėtinus laiko pokyčius.
Temos ir panoramos yra šešios: kultūra, turgus, verslas, tiltai, sinagogos, religija. Iš nuotraukų atkurti 7 trimačiai pastatai: Šaulių rūmai (vieninteliai atstatyti), plieninis arkinis Vytauto tiltas, milijonieriaus Juozo Zableckio namas, senoji ir naujoji mūrinės sinagogos, A.Dainevičiaus kepykla ir, turbūt, svarbiausia – Tauragės apskrities valdybos pastatas.
Apie kiekvieną panoramą galima išklausyti pasakojimą bei pasiskaityti detalesnę informaciją. Kai kurie namai panoramoje turi dar ir aktyvų tašką, ant kurio paspaudus pateikiamas pasakojimas bei nuotraukų galerija, susijusi su konkrečia vieta.
Projektą „Dingusi Tauragė 1939–1945“ finansavo Lietuvos kultūros taryba ir Tauragės rajono savivaldybė.
Perteikiamas tragiškas miesto likimas
XIX a. ir XX a. pradžioje Tauragė iš mažo miestelio virto gan dideliu miestu. Buvo pastatyta nemažai įsimintinos architektūros pastatų. Tačiau Pirmojo pasaulinio karo metu, ypač 1915 m., miestą itin smarkiai subombardavo Vokietijos kariuomenė. Tauragė tapo labiausiai sugriautu Lietuvos miestu.
Galime tik spėlioti apie alternatyvią istoriją, tačiau buvimas greta daug labiau išsivysčiusios Rytų Prūsijos, o greitai ir prisijungtas Klaipėdos kraštas, padėjo miestui greit atsigauti. Būtent tarpukario Lietuvoje sparčiai dygo gražūs mūriniai namai, buvo grindžiamos gatvės, įvedamas vandentiekis, plačiai naudota elektra.
Iki Hitlerio įvestų ribojimų, klestėjo prekyba su Tilže. Tauragiškiai ir apylinkių žmonės veždavo savo produkciją į Panemunės bei Tilžės turgus. O tilžiškiai neretai atvykdavo apsipirkti pigesnių ūkio gėrybių į Tauragę. Centrinės miesto gatvės pasipuošė įstabios architektūros, daugiausia dviaukščiais namais.
Deja, atėjus Antrajam pasauliniam karui, miestas jau pirmą karo veiksmų dieną – 1941 m. birželio 22 d. – virto griuvėsių krūva. Paskui dar kartą buvo suniokotas frontui ritantis atgal 1944 m.
Sovietiniu pokariu retas kuris pastatas buvo atstatytas ir išsaugotas. Dauguma griuvėsių nugriauti, jų vietoje ėmė kilti neišraiškingi standartiniai plytiniai daugiabučiai.
Būta dar ambicingesnių planų – statyti didingus sovietų valdžios įstaigų pastatus ir nugriauti evangelikų liuteronų bažnyčią. Laimei, tai netapo realybe, nors centrinė dabar jau nebeegzistuojančios Kęstučio gatvės atkarpa panaikinta visiškai ir paversta parku. Šiandien žiūrint į prieškarines ir karo laikų nuotraukas kartais sunku, ar net beveik neįmanoma atskirti, kurioje vietoje fotografuota.
