Išsiveržimo jėga uolienas ir lavą išmetė 50 m į orą, kai magma atvėso ir sustingo už pusės mylios nuo Japonijos Ivo salos (Iwo Jima) pakrantės.
Spalio 30 d. vietos lėktuvai pirmą kartą išsiveržimo požymius pastebėjo pietinėje Idzu-Ogasavaros įdubos dalyje, 1200 km į pietus nuo Tokijo.
Ekspertai teigia, kad maždaug apie 100 m skersmens sala gali tapti nuolatine arba net susijungti su netoliese esančia Ivo sala, jei išsiveržimas tęsis.
Pirmą kartą apie galimą išsiveržimą mokslininkai sužinojo spalio 21 d., kai ugnikalnio drebėjimas buvo jaučiamas kas dvi minutes.
Nors naujoji sala atrodo maža, ji yra povandeninio ugnikalnio, kurio pagrindo skersmuo siekia 40 km, o aukštis – daugiau nei 2 km, dalis.
Ivo sala yra šešių 10 km pločio kalderos, susidariusios ugnikalnio viršūnei sugriuvus į save, dalis.
Vaizdo įraše matyti, kaip išsiveržimai išmeta didžiulius garų, pelenų ir dūmų stulpus, o aplink naująją salą susiformuoja didžiulis plaukiojančios pemzos plaustas.
Šiuos sprogimus, vadinamus freatomagminiais išsiveržimais, sukelia jūros vanduo, staiga virstantis garais, kai susilieja su išsilydžiusia uoliena.
Tokijo universiteto mokslininkai teigia, kad magma į vandenį greičiausiai patenka dviejose vietose, o sprogimai daugiausia vyksta pietinėje vietoje.
„Plūduriuojančios pemzos ir pakitusios spalvos vandens pasitaiko visame salos pakraštyje, o tai rodo, kad magma išsiveržia iš šios vietos“, – rašoma išverstame tyrėjų pranešime.
Tokijo universiteto Žemės drebėjimų tyrimų instituto profesorius Setsuya Nakada teigia, kad sala gali tapti nuolatine.
„Ankstesniame etape vertikali juodų nuolaužų (tai sukietėjusi magma) ir vandens srovė veržėsi į viršų. Nuo lapkričio 3 d. išsiveržimas ėmė keistis, o vulkaninių pelenų išmetimas toliau sproginėjo, – „Japan Times“ sakė profesorius S.Nakada.
Vietas, kurių nedengia sukietėjusi lava, gali nuplauti bangos, tačiau jei išsiveržtų daugiau lavos, tuomet ji galėtų padengti salą ir neleisti jai išsilydyti.
Profesorius S.Nakada sako, kad tikėtina, jog salos dalys, jau padengtos lava, „liks amžinai“.
Jei išsiveržtų daugiau lavos, tuomet ji galėtų padengti salą ir neleisti jai išsilydyti.
Nors neaišku, kiek ilgai truks išsiveržimas, profesorius S.Nakada priduria, kad „yra tikimybė, jog naujoji sala gali susijungti su Ivo sala, jei išsiveržimas tęsis“.
Ivo sala yra vieno iš aktyviausių pasaulio vulkaninių regionų dalis ir yra ant Ugnies žiedo tektoninio lūžio linijos.
Išsiveržimai tokie dažni, kad Ivo sala kasmet pakyla daugiau kaip 1 m, todėl tai yra vienas sparčiausiai kylančių vulkaninių sausumos masyvų Žemėje.
Be to, sala yra tik 60 km į šiaurės vakarus nuo milžiniško Fukutoku-Okanobos ugnikalnio, kuris 2021 m. sukėlė didelį povandeninį išsiveržimą.
Kilęs sprogimas buvo toks galingas, kad garai ir dujos išsiveržė 16 459 m virš jūros lygio ir buvo toks didelis, kad jį buvo galima saugiai stebėti tik iš palydovų.
Per netoliese 2021 m. įvykusį išsiveržimą jūros dugnas taip pakilo, kad iš naujo iškilo Antrojo pasaulinio karo metais nuskendę „laivai vaiduokliai“.
