Ekskursijos „ant ratų“, bet ne automobiliu
Iki spalio mėnesio pabaigos senojo kontinento šalys sulaukia didžiulio srauto turistų. Nepaisant to, jog oras mažiau prognozuojamas, čia tokiu metų laiku yra kur paganyti akis ne tik į architektūrinius šedevrus, bet ir gamtovaizdį. Turizmo agentūros „West Express“ ekspertė Laura Šepetienė pasakoja, jog šiandieniniai keliautojai nori patirti ir pamatyti daugiau nei įprastų turistinių vietų sudaryti maršrutai, tad atvykus į miestą populiaru sėsti į praktišką transporto priemonę ir savarankiškai aplankyti parkus, skverus, gyvenamųjų rajonų gatveles, panoramas.
Kiekvienas miestas išsiskiria savitumu ir transporto priemonėmis, kurių nevengia išbandyti ir turistai. Lietuvių pamėgtoje Koso saloje (Graikijoje) populiarūs taip vadinami „bagiai“ – tai specialūs sportiniai lengvieji, dažniausiai vienviečiai automobiliukai be kabinos. Italija nesukurs tokio autentiško žavesio, jei Sicilijoje ar kituose regionuose neišbandysite legendinių „Vespų“ – motorolerių, kurių čia apstu nuo 5-ojo dešimtmečio. Ruduo – pats tinkamiausias metas pažinti Italijos priemiesčius, paragauti vietinių vynuogyų vyno, aplankyti autentiškus viduramžių miestelius ir jose esančias bažnyčias.
Tuo tarpu Ispanijos miestuose siūloma alternatyva ekskursiniams autobusams – miesto pažinimas riedžiais. „Žmonės renkasi keliauti kitaip dėl dviejų priežasčių: taip galima patirti daug daugiau įspūdžių, antra – gali iš arčiau pažinti vietinių gyvenimo žavesį“, – sako L.Šepetienė.
Kelionės Azijoje? Tik motoroleriu!
Galbūt kažkam į atostogų planą įtrauktas pažintinis turas netradicinėmis transporto priemonėmis dar vis skamba lyg iššūkis, tačiau tik ne Rolandui – kelionių mylėtojui, nemažai Azijos vietovių išmaišiusiam motoroleriu ir motociklu. Pats Rolandas, kasmet žiemos sezonu keliaujantis po Aziją, teigia, jog leistis į kelią motoroleriu kur kas smagiau: „Kai kuriose Azijos žemyno šalyse motorolerį galima vadinti pagrindine susisiekimo priemone, tad atvykusiems tai ne tik patogus būdas keliauti, bet ir puiki pramoga. Tik taip galima įsijausti į tikrą gyvenimą kelyje: pojūtis, kad esi tik tu, laisvė ir kelias yra ypatingas,“ – apie kelionėje patirtas akimirkas pasakoja Rolandas.
– „Pats sau gali susiplanuoti kelionės maršrutą, pakeliui kalbinti dramblius, grožėtis kriokliais, panorėjus – lipti į ypatingai atrodantį medį, iš kurio viršūnės atsiveria dar gražesni vaizdai. O jei tik šauna į galvą – sustoti pakelėje pasitaikiusiame miestelyje, ieškoti nakvynės svečių namuose, kuriuose tave visuomet pasitinka besišypsantys darbuotojai, pasakojantys neįtikėtinas istorijas, legendas ir nutikimus.“
Neišsemiamomis įspūdžių nuotraukos besidalijantis Rolandas pasakoja, jog keliaujant ne automobiliu ar autobusu, gali patekti į turistų dar nenumindžikuotus kelius ar vietas, pabendrauti su vietiniais, kurie rekomenduoja dėmesio vertas veiklas ir pramogas. Galėdamas sustoti kelyje kur tik panorėjęs, iš arčiau susipažįsti ne tik su bendra svetimo, neperprasto krašto atmosfera ar vidine vietinių gyventojų bendravimo kultūra, užkalbinant maloniu pasirodžiusį vietinį.
Su Lietuva susipažįsta dviračiais
Po šios kelionės Azijoje Rolandas sakosi kitaip pasižiūrėjęs į pažintinius turus, tad su malonumu leidžiasi į panašias keliones ne tik kitose šalyse, bet ir pačioje Lietuvoje: „Pažintinėms išvykoms skirtingose šalyse rinkdavausi ne tik motociklus ar motorolerius, važiuodavau ir tuk tuk’ais, ir dviračiais. Beje, mielai minu pedalus ir Lietuvoje, norėdamas pasidairyti po gimtąją Klaipėdą, sostinę ar aplinkines, mažiau pažįstamas gyvenvietes.“
Akivaizdu, jog Lietuvoje ne tik daugėja dviračių sporto entuziastų, bet ir užsienio svečių, kurie mielai leidžiasi į pažintinius turus dviračiais. „West Express“ atvykstamojo turizmo ekspertė Vilija Malinaukaitė teigia, kad šiemet nemažai užsieniečių grupių su gidu leidosi sostinės pažinimo takais po senamiestį, Belmonto, Žaliųjų ežerų bei Karoliniškių maršrutais, kuriuose apstu gražių kraštovaizdžių.
„Galiu lažintis, kad daugelis ekskursijų detalių, sukeltų nuostabą patiems Vilniaus gyventojams, mat ekskursijų metu gidai pasakoja pačias įdomiausias istorines detales, mitus, legendas, aprodo įdomiausius objektus ir panoramas. Štai Antakalnis XVII amžiuje buvo vienas madingiausių priemiesčių – prie upės namus statydavosi turtingi vilniečiai, P.Vileičio rūmai buvo XX a. Lietuvybės židinys, kur pradėtas leisti lietuviškas laikraštis, o Tuskulėnų kompleksas pasakoja tragišką lietuvių genocido istoriją“, – suintriguoja V. Malinauskaitė.
