Daugiau kelionių Lietuvoje istorijų ir fotoreportažų rasite tinklaraštyje „Vieškeliu dundant“
Pasakojimą reikėtų pradėti nuo to, kad Kairiškiuose tebeegzistuoja buvusios dvaro sodybos palikimas. Gal kaimo pradžioje apie tai ir neįtartum, tačiau, važiuojant Virvytės gatve, kaimo gale išnyra medinio pastato degėsių krūva. Panašu, kad tai dvaro oficina (kartais rūmais laikyta, o jų – jau seniai nebėra), bet, deja, supleškėjusi prieš kiek daugiau nei keletą metų.
Nuo šios graudžios pajuodusių lentų krūvos pasukus dešiniau, atsiveria Virvytės upės skardis. Keliukas veda jo pakraščiu, taip pamažu pademonstruodamas didelius neįprastų formų ūkinius pastatus – vieni bebaigiantys sugriūti, kiti – dar pakenčiamos būklės. Besidairant pasidaro akivaizdu, kad šio kaimo ponai kitados tikrai ne vargdieniškai gyveno.
Artėjant į gatvelės pabaigą, pasigirsta keisti ūžimo ir šniokštimo garsai. Pamanytum – krioklys...
Pasirodo, Kairiškių dvaro savininkas Vladas Sirutavičius (gimęs 1877 m.) dar gūdžiais 1903 m. čia įkūrė vieną pirmųjų hidroelektrinių Lietuvoje. Neįtikėtina, kad ji veikia ir šiandien. Būtent šios hidroelektrinės generatoriai bei šalia esanti užtvanka ir sukelia tą stiprų gaudesį.
1903 m. čia įkūrė vieną pirmųjų hidroelektrinių Lietuvoje.
Įdomu ne tik tai, kad praėjusio amžiaus pradžioje Kairiškiuose jau veikė vandens sukamas elektros generatorius, bet ir tai, kad toji čia pagaminta energija buvo skirta V.Sirutavičiaus kartono fabrikui. Tarpukariu fabriko produkcija buvo eksportuojama net į Angliją, Skandinavijos šalis.
Iki II-ojo pasaulinio karo fabrike dirbo apie 60 žmonių. Jis veikė iki pat 1956 m.
Pats V.Sirutavičius buvo gabus inžinierius. Baigė Peterburgo technologijos institutą, kur įgijo inžinieriaus technologo specialybę, dirbo didelėse įmonėse, o savo patirtį ir žinias panaudojo tėvų dvaro sodybos gerovei kurti.
Fabrike dirbo apie 60 žmonių.
Pačiuose Kairiškiuose dar nuo labai senų laikų šeimininkavo Oginskiai. Spėjama, kad Sirutavičių giminė čia esantį dvarą įsigijo XIX a. pirmoje pusėje.
V.Sirutavčius XX a. pradžioje paveldėtame dvare nusausino 119 ha žemių, jose ganėsi 100 galvijų.
Dvarininkas nebuvo abejingas kaimo žmonių švietimo klausimui, todėl Kairiškiuose savo darbuotojų ir kitų kaimo gyventojų vaikams pastatė mokyklą, paaukojo plytų ir Tryškių mokyklos statybai.
Tiesa, apie 1923 m. Kairiškiuose buvo 2 dvarai. V.Sirutavičius tėvų dvarą padalino į dvi dalis, vieną – atidavė savo broliui, o kitą – pasiliko sau.
V.Sirutavičius garsėjo ne tik tiems laikams nebūdingomis ūkio idėjomis, bet ir aktyviu įsitraukimu į politiką. Jis laikomas vienu iš Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) įkūrėjų.
Manoma, kad Kairiškiuose įvyko vienas pirmųjų LSDP suvažiavimų. Šio suvažiavimo metu buvo patvirtinta programa, kurioje įvardytas siekis sukurti demokratinę ir nepriklausomą Lietuvos valstybę.
V.Sirutavičius – geras Povilo Višinskio draugas ir netgi buvęs Antano Smetonos kambariokas (studijų Peterburge metu). Jo dvare lankėsi Mykolas ir Vaclovas Biržiškos, Steponas Kairys, Augustinas Janulaitis ir kiti. Suprantama, tokios pažintys dvarininkui galėjo padėti plečiant savo pramoninę veiklą.
Anot Akmenės rajono savivaldybės viešosios bibliotekos surinktos informacijos, V.Sirutavičius dar buvo įkūręs bendrovę „Molis“, pastatė Daugėlių plytinę, kurioje per metus pagamindavo net 5 mln. plytų, turėjo ir sėkmingą stogų dangos įmonę, kartu su Kazimieru Venclauskiu įsteigė AB „Pastogė“.
V.Sirutavičius į Lietuvos istoriją įsirašė dar ir dėl to, kad buvo Steigiamojo Seimo (1920–1922 m.) nariu.
1944 m. jis išvyko į Vokietiją (mirė 1967 m. Bostone, JAV). Pavyzdinį dvarą sovietų valdžia pavertė tarybiniu ūkiu.
O kaip dabar atrodytų Kairiškiai, jei jų garsusis ponas būtų ir toliau valdęs kartono fabriką, hidroelektrinę ir kitus objektus. O kaip dabar atrodytų Kairiškiai?..
Kaip ir minėjau, šiandien sunku patikėti, kad prieš šimtmetį šis kaimas atrodė visiškai kitaip. Čia nė su žiburiu nerasi novatoriškojo dvarininko pėdsakų ieškotojų, hidroenergetikos istorijos tyrinėtojų ar tiesiog paprastų turistų, kurie gi kartais sako, kad Lietuvoje nėra ką aplankyti...
Daugiau kelionių Lietuvoje istorijų ir fotoreportažų rasite tinklaraštyje „Vieškeliu dundant“
