Ispanija. Visų pirma, galima sutikti, jog šios šalies meniu nėra nei vienos šventės, kurioje nebūtų jūros gėrybių patiekalų, greičiausiai todėl vienas iš tradicinių Kalėdų patiekalų Ispanijoje yra Mariscos (jūros gėrybės). Kaip pagrindinis patiekalas pateikiami omaras ir krevetės, o jūros gėrybių sriuba ar troškinys dažnai kaip užkandis.
Tačiau vien jūros gėrybėmis ispanai neapsiriboja, jie mėgsta ir karštą, šviežią mėsą, todėl į tradicinių patiekalų sąrašą būtinai įtraukiamas ir Cochinillo Asado (keptas paršiukas), skrudinamas orkaitėje ir dažniausiai pateikiamas su bulvėmis.
Kepta ėriena yra taip pat yra vienas mėgstamiausių patiekalų, kuriuo yra ispanai mėgaujasi per Kūčių vakarienę arba per Kalėdas. Na ir žinoma, kokios šventės be saldumynų! Vienas tipiškiausių saldžiųjų užkandžių yra Turrón (Turonas), dažniausiai būna apvalios pyrago formos, bet gali būti ir batonėlio formos, kurio sudėtyje yra riešutų (gali būti migdolai, pistacijos, graikiniai ar kiti riešutai), kiaušinių baltymų, medaus ir cukraus.
Naujoji Zelandija. Nors šioje šalyje žiemos laikotarpiu yra gan šilta, tačiau kalėdinė nuotaika taip pat tvyro ore. Šeimininkės virtuvėse dažniausiai gamina kalakutienos kepsnius, skrudintas bulves bei daržoves. Būnant įvairiuose šios šalies miestuose galima pamanyti, kad kai kurie naujazelandiečiai šventėms nesiruošia, nes ne visi gamina kepsnius, kitiems užtenka dešrainių ar mėsainių.
Tačiau be tradicinio vaisių deserto Pavlova Kalėdos nebūtų Kalėdos. Pavlova yra skanus, plaktos grietinėlės ir šviežių vaisių mišinys, kuriuo dalijasi visa šeima šv. Kalėdų rytą. Įdomu ir tai, kad Naujojoje Zelandijoje žmonės nepamiršta palikti maisto ir Kalėdų seneliui bei jo elniams. Kalėdų seneliui – alus ir ananasų gabaliukai, o jo elniams – morkos.
Gvatemala. Ši Lotynų Amerikos šalis išsiskiria tuo, kad joje gyvena net dvidešimt skirtingų etninių grupių, kurios turi joms būdingas Kalėdų tradicijas ir, žinoma, patiekalus. Vienas iš jų yra Buñuelos (Banuela) – tai keptos duonos rutuliukai, kurių viduje sirupas. Labai minkšti, skanūs ir valgomi taip pat ir per kitas šalies šventes.
Kitas svarbus ir gan populiarus kalėdinis patiekalas yra Dobladas (Doblada), pateikiama tortilija, kurios viduje malta kiauliena, bulvių košė, sūris, nesmulkintos pupelės. Kalėdiniai pusryčiai prasideda nuo tradicinio karšto šokolado gėrimo arba Kalėdinio vaisių punčo. Taip pat svarbu paminėti ir Tamales (Tamalės) – mėsa, sūris, vaisiai ar daržovės įvynioti į kukūrūzų lakštą, kurį vėliau galima panaudoti kaip lėkštę.
Vengrija. Maistas Kalėdų sezoną daro itin ypatingu, o vengrai apetitu tikrai nesiskundžia ir Kalėdų proga ruošia pačius įvairiausius patiekalus. Vienas iš jų, nors iš pradžių gali nuskambėti ir ne itin skaniai – žuvies sriuba. Iš tiesų paruošti šią sriubą nėra taip lengva,kaip gali pasirodyti. Vengrai sako, kad yra du skirtingi žuvų sriubos pagaminimo būdai, greičiausiai dėl pačių žuvų: Baja (Bajai) žuvies sriubos receptas ypač mėgstamas Baja mieste, esančio prie Dunojaus upės, na, o Szegedi (Segedo) žuvies sriuba gaminama Segedo mieste, pagrindiniame Tisos upės regiono mieste. Vienintelis skirtumas tarp šių dviejų sriubų yra tas, kad į Baja žuvies sriubą įdedami ir makaronai. Žinoma ir tai, kad kiekviena vengrų šeima turi savo stilių, kaip gaminti šį puikų patiekalą.
Šioje šalyje per Kalėdas svarbiu ir tradiciniu patiekalu laikoma kalakutiena, paruošta su burnoje tirpstančiu padažu – tai daugelio vengrų mėgstamiausias kalėdinis patiekalas. Na, o kalbant apie kalėdinius saldumynus, svarbu paminėti Zserbó (Žerbo) pyragą. Šį desertą sugalvojo Vengrijoje gyvenęs ir dirbęs prancūzų konditeris Emilis Gerbeaudas. Tai nuostabus, skanus sluoksniuotas pyragas, užpildytas graikinių riešutų ir abrikosų įdaru, ir padengtas šokoladu.
Madagaskaras. Rytų Afrikos šalis, kuri, dėl įsigaliojusio draudimo kirsti medžius, šventes dažniausiai švenčia be eglutės. Tačiau Kalėdos čia vis tiek sutinkamos kaip labai svarbi metų šventė. Kūčių vakarienė prasideda susirinkus visai šeimai arba didelei grupei žmonių: draugams, giminėms, pažįstamiems. Valgiai paprastai būna vištiena arba kiauliena su ryžiais, po to - specialus pyragas.
Kai kurie eina į restoranus, tačiau dauguma žmonių lieka namuose su savo šeima. Vienas pagrindinių šios šalies Kalėdinių užkandžių yra ličiai, kurie, kaip įprasta Madagaskare, auga ant medžių, todėl patiekiami švieži.
Libanas. Libaniečiai šv. Kalėdas sutinka ypač džiugiai, nes šią šventę sieja ne tik su Kristaus gimimu, bet ir su naujo šeimos nario atėjimu į pasaulį. Dėl šios priežasties atsirado tradicija pagaminti šiai progai skirtą pudingą Meghleh (Meglehas) – tai skanus ryžių pudingas, pagardintas anyžiais, cinamonu ir kmynais, ir paskanintas susmulkintu kokosu ir riešutais.
Taip pat šios šventės metu ant stalo visuomet išvysite įvairius šokoladinius saldainius su likeriu, triufelius, migdolus užlietus šokoladu. Kai kuriose šeimose yra įprasta gaminti picą, makaronų salotas, keptas bulves su česnaku, skrudintus riešutus. Kitas tradicinis patiekalas, pateikiamas per šv. Kūčių vakarienę yra Maamoul Ashta (Mamul Ašta) – traškūs batonėliai, užpildyti švelniu kremu, turintys savitą skonį ir tekstūrą. Kalėdų dieną libaniečiai valgo šviežiai pagamintą skrudintą kumpį su sūriu, taip pat skrudintą kiaulieną su ryžiais. Po kalėdinių pusryčių įvyksta apsikeitimas dovanomis, o visa šv. Kalėdų diena paskiriama šeimos nariams.
Kenija. Vietiniai juokauja, kad Kalėdų senelis šioje šalyje dovanas išvežioja dviračiu arba automobiliu! Na, o kol vaikai laukia dovanų, tėvai ruošiasi Kalėdoms. Populiariausi kalėdiniai patiekalai čia kepami ant grotelių, dažniausiai aviena, jautiena arba vištiena. Patiekalai pateikiami su ryžiais arba plokščia, šviežiai kepta chapati (čapati) duona.
Svarbiausias šv. Kalėdų patiekalas yra Nyama Choma (Nijama Čoma) – dažniausiai kepta ožka, pateikiama su Kachumbari (Kačarumbi) salotomis ir Ugali miltine koše. Šis patiekalas net ir geriausiuose restoranuose valgomas rankomis. Prie karštųjų patiekalų keniečiai gamina savo alų ir kavą.
KELIONIŲ AKADEMIJA – ieškantiems egzotiškų skonių bei kelionių.
