Likus dešimčiai minučių iki čupinasu vadinamos raketos paleidimo nuo rotušės pastato šiauriniame Pamplonos mieste, priešais pastatą buvo išskleista didelė baskų vėliava.
Miesto pareigūnai užtruko 19 minučių, kol pašalino vėliavą, ištemptą tarp pastatų priešingose Rotušės aikštės pusėse, kad būtų galima paleisti fejerverkus.
„Nepakęsiu, kad čupinasas būtų paleistas kabant vėliavai, kuri nėra Pamplonos vėliava“, – pareiškė miesto meras Enrique Mayoras, o dešimtys tūkstančių baltai apsirengusių šventės dalyvių, laikančių iškeltas raudonas skareles, laukė, kepinant kaitriai saulei.
Pamplona yra Ispanijos baskų krašte, kur dalis žmonių pasisako už nepriklausomos baskų valstybės įkūrimą dabartinėje šiaurės Ispanijos ir pietų Prancūzijos teritorijoje.
Kai raketa pagaliau praskriejo virš aukštės, daugybė žmonių, susispaudusių ankštose gatvėse, prapliupo džiaugsmu, šokdami ir laistydamiesi sangrija bei pigiu vynu, nuo kurio jų balti marškiniai tapo rausvi.
Iš kur kilo bulių bėgimo tradicija, tiksliai nežinoma, tačiau ji siekia kelis šimtmečius. Nuo 1911 metų, kai buvo pradėtos oficialiai registruoti šio renginio aukos, per bulių bėgimus iš viso žuvo 15 žmonių.
Šventė, kurią išgarsino 1926 metais išleistas Ernesto Hemingway romanas „Fiesta“ („The Sun also Rises“), neapsieis be šokių ir dainų. Daugelis sangriją ir alų siurbčioja nuo pat ryto.
Viduramžius siekiančio San Fermino festivalio metu rytais vyksta bulių bėgimas miestelio gatvėmis, o vėliau rengiami paradai su didžiulėmis lėlėmis, kalvių priekalus kilnojančių stipruolių varžybos, šokamas tautinis šokis „Jota“, vyksta tradicinės muzikos koncertai ir fejerverkai. Barams leidžiama dirbti iki šeštos ryto.
Vis dėlto daugiausia dėmesio sulaukia drąsos išbandymai bėgant prieš pusę tonos sveriančius kovinius bulius. Kasdien 8 val. šimtai drąsuolių išdrįsta bėgti prieš šešis didžiulius bulius 850 metrų vingiuota trasa nuo gyvulių aptvaro iki Pamplonos koridos arenos.
Pirmasis šiemetinis bėgimas, kuris paprastai sulaukia daugiausiai dalyvių, įvyks sekmadienį.
Kiekvienas bulių bėgimas vidutiniškai trunka mažiau nei keturias minutes, tačiau kasmet per šiuos varymus sužeidžiami 200–300 dalyvių. Dauguma susižaloja pargriuvę, tačiau kai kuriuos sutrypia arba subado buliai, nors saugumo priemonės nuolat stiprinamos.
Rytiniame bėgime dalyvavę buliai tos pačios dienos vakarą nukaunami koridos arenoje, o iš jų mėsos gaminami patiekalai Pamplonos restoranuose.
Oficialus festivalio atidarymas ir rytiniai bulių bėgimai tiesiogiai transliuojami per Ispanijos visuomeninę televiziją, o šios transliacijos pritraukia milijonus žiūrovų.
Praeitais metais per aštuonis San Fermino bulių varymus teko hospitalizuoti iš viso 38 sužeistuosius, įskaitant keturis vyrus, kurie buvo subadyti. Keliems šimtams lengvai nukentėjusių pagalba buvo suteikta įvykio vietoje, nurodė greitosios pagalbos tarnybos.
Šis festivalis neišvengė Ispaniją krečiančio ekonomikos nuosmukio. 200 tūkst. gyventojų turinčios Pamplonos administracija šių metų šventės biudžetą sumažino 13,8 proc. – iki 2,1 mln. eurų (7,25 mln. litų).
Praėjusį kartą žmogus žuvo prieš ketverius metus, kai nuo grupės atsiskyręs įniršęs galvijas mirtinai subadė 27 metų ispaną, kuriam buvo perdurtas kaklas, širdis ir plautis. Tai buvo pirmoji bėgiko žūtis per San Fermino festivalį nuo 1995 metų.
Iš kur kilo bulių bėgimo tradicija, tiksliai nežinoma, tačiau ji siekia kelis šimtmečius. Nuo 1911 metų, kai buvo pradėtos oficialiai registruoti šio renginio aukos, per bulių bėgimus iš viso žuvo 15 žmonių.
