„Gedimino prospektas, pagrindinė Vilniaus gatvė: Lukiškių aikštėje, priešais monumentalų pastatą, supiltas didelis pliažas – jame yra gultai, hamakai, net medinė persirengimo kabina. Šalia fontanas, po kurį bėgioja vaikai“, – tokie M.Kursos įspūdžiai iš Vilniaus centro, kuriuos ji papildo gidės pasakojimu, kad paplūdimys miesto centre atsirado su mintimi, kad šiemet negalime vykti atostogų į užsienį, tarkim, Pietų Europą, todėl miesto vadovybė nusprendė organizuoti atostogas Vilniaus centre.
O jeigu nesinori kaitintis saulėje, pastebi viešnia iš Lenkijos, galima įsitaisyti ant pavėsyje esančio suoliuko, pasiimti knygą iš skaityklos (skaitykla „Vilnius skaito“ veikia vasarą Lukiškių a. – red. past.) ir skaityti gurkšnojant šaltą kavą iš laiko kavinės šalia, vėliau knygą palikti toje pačioje lentynoje.
Pandemija leidžia vilniečiams ir turistams kitais būdais mėgautis miestu, ir tai ne tik Lukiškių aikštėje.
„Dauguma knygų yra lietuviškos, bet taip pat siūloma ir lenkiškų ar angliškų. Knygų kioskas stovi prie pagrindinės Vilniaus gatvės jau trečią sezoną, tačiau dėl šalia įrengto pliažo šiemet ypač išpopuliarėjo. Pandemija leidžia vilniečiams ir turistams kitais būdais mėgautis miestu, ir tai ne tik Lukiškių aikštėje“, – pastebi Vilniuje besisvečiavusi krokuvietė.
Ji pastebi, kad metamorfozių patyrė ne viena Vilniaus gatvė ir skveras, kur dar pavasarį buvo leista išnešti kavinių ir restoranų staliukus.
„Apie tai, kaip Vilnius virto viena didele kavinė, rašė pasaulinė žiniasklaida nuo pavasario, dabar, praėjus keliems mėnesiams, matosi, kad eksperimentas pergyvens pandemiją, nes šis sumanymas taip patiko, kad į keletą gatvių automobiliai iš viso negrįš“, – tokią išvadą daro viešnia, stebėdama eismo reguliavimo pokyčius Vilniuje, kai kartu su žiedinio eismo įvedimu nuspręsta kai kurias gatves paversti pėsčiųjų zona.
Žaliųjų zonų Vilniuje irgi daug, jų daugėja, atrodo krokuvietei, nes atidarytas prezidentūros kiemelis su parku. Ji toliau cituoja vietinę gidę Juliją, kuri priminė akciją, kai kavinėse reikalaujant laikytis atstumo ant tuščių kėdžių buvo susodinti manekenai su lietuvių mados kūrėjų drabužiais, o mieste tebevyksta vis kitai šaliai skirti renginiai – Vilniuje jau buvo Italija, JAV, Prancūzija.
Pati gidė savo turistus mėgsta nusivesti prie Vilnios Užupyje, kur galima braidyti po upelį ir pasisupti sūpynėse, kabančiose po tiltu.
Dabar, praėjus keliems mėnesiams, matosi, kad eksperimentas pergyvens pandemiją.
Visa tai, tikina savo straipsnyje M.Kursa, leido tiek visiems miestiečiams, tiek verslui lengviau išgyventi ekonominę krizę, nors Vilnius ir iki pandemijos nebuvo toks lankomas turistų kaip Krokuva ar Barselona. Tačiau dabar, kadangi COVID-19 atvejų Lietuvoje nėra nustatoma itin daug, šią kryptį renkasi keliautojai iš tų šalių, iš kurių atvykus nėra reikalauja karantinuotis. Deja, bet Lenkijos šiame sąraše jau nėra.
„Tačiau Vilnius nėra vienintelis miestas, išgyvenantis metamorfozę dėl pandemijos. Pavyzdžiui, Barselonoje, Berlyne, taip pat ir Krokuvoje karantino metu kai kuriose gatvėse laikinai buvo pažymėti takai dviratininkams. Berlyne tam naudotos geltonos juostos, kurias lengva patraukti, ką planuota padaryti birželį. Tačiau sumanymas sulaukė tokio pasisekimo, kad jo galiojimas pratęstas be galiojimo laiko“, – naudą dviratininkams mini krokuvietė.
Jos gimtojo miesto vadovai dėl laikinųjų dviračių takų spręs rugsėjį. Taip pat Krokuvoje tęsiasi su pandemija susijusi akcija „Būk turistas savo mieste“, kurios metu gyventojams siekiama parodyti nežinomas Krokuvos vietas, siūlomi kuponai į gastronomines bei kitokias vietas, kas irgi naudinga vietos verslininkams.
„Kaip sakė sociologas Pawelas Kubickis, per pandemiją miestai – tiek valdžia, tiek ir verslininkai – įsitikina, kad verta investuoti į paslaugas ir vietas, draugiškas gyventojams. Žiūrint į ateitį, tai naudinga ir turistams, nes planuojant keliones po pandemijos jau dabar vertinamos autentiškos ir saugios vietos, o ne turistiniai kombinatai“, – pastebi M.Kursa.
