Panevėžiečiai leidosi į gyvenimo kelionę motociklu: trumpam paliko darbus, namus ir keturis vaikus

Dviese motociklu – į Maroką

„Tai mūsų kelionės trečia diena, šiuo metu esame Vokietijoje. Per dieną nuvažiuojame apie 800 kilometrų, o iki išsvajotojo Maroko liko daugiau nei 3 tūkstančiai kilometrų, – apytiksliai skaičiuoja panevėžiečiai ir dalinasi pirmomis emocijomis: – Viskas labai gerai, esame laimingi ir manome, kad tik dabar prasideda mūsų atostogos, nes neįdomiausią atkarpą – Lenkiją – jau pravažiavome. Įspūdžiai mūsų laukia priešakyje. Dėmesį skirsime ne į kilometrus, gaudysime vėją, saulę, vaizdus ir geras emocijas.“

Simona atvira – iš tiesų išsėdėti ilgą laiką ant motociklo sunku, dar sunkiau motociklą vairuojančiam Andriui.

„Vyrui atitenka protinis darbas, reikia susidėlioti logistiką, o aš sėdžiu ir medituoju, įvairias praktikas atlikinėju. Kitos moterys važiuoja į tylos meditacijas, o man čia puikiai viskas atitinka“, – džiaugėsi panevėžietė Simona.

Asmeninio albumo / „Jūsų Panevėžys“ nuotr./Simona ir Andrius leidosi į kelionę

Išsipildė svajonė

Paklausti, kaip kilo mintis į Maroką keliauti motociklu, Simona pasakojo, kad vyras motociklu važinėja jau 16 metų.

„Taip keliaujame nebe pirmą kartą. Esame buvę Austrijoje, Škotijoje, Maskvoje, bet visada keliaudavome su kompanija. Šį kartą nusprendėme po Europą pasižvalgyti dviese. Be to, šiemet man sukanka 45-eri metai, todėl ir renkame 45 akimirkas kartu, tik dviese“, – sakė moteris.

Kitos moterys važiuoja į tylos meditacijas, o man čia puikiai viskas atitinka.

„Esu tikinti minčių galia, svajonėmis. Prieš pusantrų metų ant savo svajonių žemėlapio užklijavau lipduką, kuriame motociklas ir du žmonės. Labai norėjau dviese ieškoti egzotikos. Taip stipriai norėjau tos kelionės, kad tiesiog vyras ją pajuto, turbūt išgirdo mano sielos balsą“, – šypsojosi Simona ir atvirai pasakojo apie pirmus išgyvenimus vos tik išvykus iš Lietuvos.

Pasirinko teisingą kelią

„Pirmąją kelionės dieną tiek man, tiek vyrui kilo mintys, ar sprendimas išvažiuoti buvo geras, kilo nerimas, ar teisingai elgiamės. Bet, kai apsistojome pirmajame viešbutyje ir drauge vakarieniavome, visą vakarą skambėjo mūsų jaunystės laikų muzika – atlikėjo Maiklo Boltono dainos. Kai dar draugavome, vyras visada atnešdavo rožės žiedą ir įrašą kasetėje su būtent šio atlikėjo dainomis. Mūsų pasimatymai būdavo būtent su šiomis dainomis, kurios tą vakarą skambėjo restorane. Abu priėmėme tai kaip ženklą, kad keliauti kartu ir toli yra teisingas sprendimas, kad teisingu keliu važiuojame ir viskas yra gerai, kad sėkmė lydės mus visą kelią“, – pasakojo Simona.

Andrius antrina savo žmonai ir priduria, kad anksčiau norėjosi pradėti ir motociklininkų sezono pradžią, kuris Lietuvoje ir taip gana trumpas.

„Tokį maršrutą pasirinkome dėl orų, stengiamės daugiau pasiduoti į pietus, kad šilumos būtų daugiau. Be to, lengviau ir įdomiau taip važiuoti, nei po lietumi maudytis“, – kalbėjo vyras.

Į Maroką – be jokio plano

Kasdien keliautojai nuvažiuoja apie 800 kilometrų. Kada pradeda jausti nuovargį, leidžiasi ieškoti, kur galėtų pernakvoti.

Asmeninio albumo / „Jūsų Panevėžys“ nuotr./Simona ir Andrius leidosi į kelionę

„Neturime jokio išankstinio plano ar taškų, kur galėtume apsistoti. Nežinome, kur miegosime rytoj. Viskas vyksta ekspromtu“, – sako pora.

„Šiandien lengvesnė diena. Vokietijoje planuojame aplankyti draugus, o po to, greičiausiai, važiuosime į Šveicariją, bet neplanuojame skubėti, žinoma, stosime kažkur pailsėti. Kita vertus ir oro sąlygos šiuo metu nėra palankios. Šiluma siekia vos 9 laipsnius, o dangus apsiniaukęs. Tikimės po valandos, kitos išlys saulė, tada sėsime ant motociklo ir važiuosime. Su saule truputį linksmiau keliauti“, – šypsojosi Andrius.

Anot motociklininko, taip ir visa kelionė priklausys nuo oro sąlygų. „Orų prognozės rodo, kad tiek Italijoje, tiek Austrijoje lyja lietus, galbūt teks į Prancūzijos pusę pasisukti. Neturime užsibrėžę jokių kilometražų. Greičiausiai, kad daugiau laiko skirsime pasižiūrėti, ką pakeliui galima pamatyti, gal kokį muziejų aplankysime. Žiūrėsime, kur keliai mus nuves. Važiuosime be streso ir įtampos, stengsimės mėgautis kelione ir grožėtis unikaliais vaizdais“, – sakė Andrius.

Bagaže tik drabužiai

Leisdamiesi į tolimą kelionę motociklu, Simona ir Andrius žinojo, kad daiktams vietos yra labai nedaug, todėl su savimi pasiėmė tik pačius reikalingiausius daiktus. Pora bagaže vežasi neperšlampamus drabužius bei rūbus, kuriuos galėtų persirengti vakare. Tai – marškinėliai, antros kelnės ir atsarginė pora avalynės. Daugiau nėra vietos.

Įsiterpia ir Simona: „O aš įsidėjau keletą suknelių, žinoma, pačias ploniausias, kokias tik radau drabužių spintoje. Jos vietos daug neužima.“

Net ir maisto keliautojai su savimi nesiveža. Panevėžiečiai pusryčiauja viešbučiuose, pietus – dažniausiai – sriubą, valgo sustoję kažkur pakeliui, o vakarieniauja taip pat – kur tik prasimano.

„Šią savaitę, galbūt Ispanijoje, planuojame nuomotis apartamentus, kad galėtume drabužius išsiskalbti, galbūt ir patys maistą gaminsimės. Į viską žiūrime lanksčiai ir paprastai, neprisikuriame kažkokių nepatogių situacijų“, – teigė Andrius.

Įsprausti į laiką

Pasak panevėžiečių, tokiai kelionei reikėtų skirti bent pusantro mėnesio, tačiau gyvenimas diktuoja savo sąlygas. Pora turi įsipareigojimų ir į Lietuvą turės grįžti gegužės pabaigoje.

Paklausti, ar iš Maroko į gimtuosius namus – Panevėžį, taip pat važiuos motociklu, Andrius sako, kad visaip gali atsitikti, o tuo metu Simona nustemba ir šypsosi: „Pirmą karta girdžiu, kad gali būti kitaip, aš net nežinojau. Va, tokia ir mūsų kelionė – kaip diena, taip naujiena.“

Andrius paaiškina: „Nežinau, gali visaip nutikti. Vakar vakarieniaujant su draugais Vokietijoje, apsvarstėme įvairius grįžimo variantus. Nežinau dar, matysime“.

Linki gero kelio

Simona ir Andrius dėl tokių atostogų trumpam paliko darbus, namus ir keturis vaikus.

„Esame dėkingi, kad turime tokias puikias močiutes, kurios išleido mus į šią kelionę. Seneliai apsiėmė prižiūrėti vaikus, jais pasirūpinti, nuvežti į įvairius būrelius, prižiūrėti pamokų ruošą“, – kalbėjo Simona ir prisimena, kad vaikai prieš kelionę juos apkabino, pabučiavo ir gero kelio palinkėjo.

„Pirmą kartą juos palikome tokiam ilgam laikui“, – teigė panevėžietė.