Panevėžio miesto meras Rytis Mykolas Račkauskas su „siauruko“ laikinuoju vadovu šią savaitę investicijų galimybes aptarė su britų konsultantais iš bendrovės „Equity&Grant“ ir įmonės „Vintage trains“ vadovais. Jie, pasak mero, domisi būtent šia viešąja įstaiga.
„Jie nori „pačiupinėti“ situaciją, jie man rimtų žmonių įspūdį padarė. Jie dirba pas save su šita tema daug metų, juos domintų, kokios yra galimybės (investuoti – BNS), – BNS sakė R.M.Račkauskas. – Jie sakė, kad pateiks savo išvadas, ir toliau kalbėsimės, jeigu jiems įdomu.“
Panevėžys turi vieną didžiausių pasaulyje siaurojo geležinkelio depų.
Kaip teigia Panevėžio savivaldybė, bendrovė „Equity&Grant“ padeda verslo kompanijoms dirbti ir investuoti Centrinės, Šiaurės ir Rytų Europos šalyse, o Lietuvoje dirba apie dešimt metų. „Vintage trains“ siekia populiarinti senųjų geležinkelių teikiamas turizmo paslaugas.
Viešąją įstaigą Aukštaitijos siaurasis geležinkelis valdo Susisiekimo ministerija ir Anykščių rajono savivaldybė. Su pastarosios meru Kęstučiu Tubiu britai taip pat susitiko šią savaitę.
V.Račkauskas sakė, kad savo ruožtu Panevėžys šiuo metu derasi su „siauruko“ vadovybe dėl galimybės tapti dalininkais, iniciatyvą esą palaiko ir Panevėžio rajono vadovai.
„Esame savo taryboje priėmę sprendimą, kad ketiname jungtis, esame ir raštą parašę „siaurukui“, kad norėtumėme būti dalininkais, vyksta preliminarios kalbos. Aš tikiuosi, kad šiais metais tapsime dalininkais, ir rajonas preliminariai sutiktų. Nes mieste ir rajone turime pusę siauruko infrastruktūros“, – dėstė meras.
Be kita ko, Panevėžys turi vieną didžiausių pasaulyje siaurojo geležinkelio depų. Anot mero, Panevėžį domintų šiaurinė kryptis link Joniškėlio, Biržų, Linkuvos, kur yra turistinių objektų, tarp jų – Biržų pilis, dvarai, alaus kelio programa. Anot mero, siaurojo geležinkelio atšaka yra geros būklės, didelių investicijų galbūt nereikėtų.
Panevėžio vadovas sakė kol kas dar neaptaręs šių planų su dabartine Susisiekimo ministerijos vadovybe. Anksčiau ministerijos atstovai buvo linkę apskritai atsisakyti savo dalies iš esmės turizmui skirtą geležinkelį valdančios įstaigos. M.R.Račkauskas tvirtino, kad savivaldybė norėtų, jog nepaisant visko būtų išlaikytas ir valstybinis finansavimas.
Panevėžio rajono administracijos direktorius Eugenijus Lunskas patvirtino, kad Panevėžio miesto ir rajonų vadovai dar pernai kreipėsi į Susisiekimo ministeriją, siūlydami tapti „siauruko“ dalininkais, iniciatyvą palaikė ir Anykščių rajono vadovybė. E.Lunskas teigia, kad vienintelė sąlyga ministerijai – 5–7 metus išlaikyti dabartines dotacijas „siaurukui“ Jos kasmet siekia apie 200–300 tūkst. eurų.
Viešųjų pirkimų tarnyba pernai pranešė surinkusi duomenų, kad įstaiga žinojo 15,5 tūkst. eurų vertės šilumvežio pirkimo laimėtoją ir klastojo dokumentus. Medžiagą žadėta perduoti teisėsaugai.
Viešoji įstaiga jau metus neturi nuolatinio vadovo, kai iš pareigų pasitraukė ilgametis direktorius Gintaras Kerbedis. Jis tvirtino, kad nesutapo jo ir Susisiekimo ministerijos požiūriai į įstaigos veiklą.
Viešųjų pirkimų tarnyba pernai pranešė surinkusi duomenų, kad įstaiga žinojo 15,5 tūkst. eurų vertės šilumvežio pirkimo laimėtoją ir klastojo dokumentus. Medžiagą žadėta perduoti teisėsaugai.
Pernai rugpjūtį buvo skelbtas konkursas į įstaigos vadovus, tačiau jo rezultatai apskųsti teismui.
Siaurasis geležinkelis Aukštaitijoje nutiestas XIX amžiaus pabaigoje. 2001 metais jis nustojo veikti kaip susisiekimo priemonė ir tapo turizmo objektu. 2003 metais dalis šio komplekso objektų paskelbta kultūros paminklais.
Dabar siaurojo geležinkelio ruožas yra 70 km ilgio. Siauruku galima nuvykti nuo Panevėžio iki Rubikių Anykščių rajone.
Pagal auditorių ataskaitą, 2015 metus viešoji įstaiga baigė pelningai, ji turėjo 24,6 tūkst. eurų grynojo pelno, tačiau jos trumpalaikiai įsipareigojimai 42 tūkst. eurų viršijo trumpalaikį turtą.
