Bet ne apie dainas čia susirinkome pašnekėti (nesu kompetentingas – antroje klasėje buvau išmestas iš mokyklos choro jau pirmos repeticijos metu). Ir net ne apie jas dainuojančius asmenis, o apie jų apdainuojamus objektus, kuriuo šiandien bus Aukštaitijos sostinė Panevėžys.
Beje, girdėjau, kad rytų aukštaičiai šį Panevėžio statusą kvestionuoja ir sako, kad tikroji šio etnografinio regiono sostinė yra Utena, tačiau aš, kaip ne muzikologas, taip pat nesu ir etnologas, todėl į ginčus nesivelsiu – išsiaiškinkite be manęs. Kita vertus, tai tik etnografinė sritis, tad koks skirtumas, kam atiteks nieko nereiškiantis sostinės statusas. Na, bet gal yra kam svarbu (aš asmeniškai manau, kad tai vis dėl to turėtų būti Panevėžys, nes jis tiesiog didesnis).
Kodėl šios dienos tema pasirinkau Panevėžį? Taip jau išėjo, kad pastaruosius kelerius metus Panevėžį teko pažinti iš labai arti, todėl, manau, kad, nebūdamas originaliu panevėžiečiu, į tą miestą galiu pažvelgti santykinai objektyviai. Kodėl santykinai? Nes per tą laiką spėjau Panevėžį šiek tiek prisijaukinti ir pamėgti. Nors anksčiau buvo kitaip. Anksčiau aš jo nemėgau ir bijojau. Bet apie viską iš eilės.
