Žydėjimas vėluoja
Panevėžiečių mylimos sakuros Kultūros ir poilsio parke jau dabinasi žiedais. Šiemet sakurų žiedai prasiskleidė kiek vėliau. Anot specialistų, žydėjimo pikas turėtų ryškėti po savaitės. Nors pastaruoju metu orai Lietuvoje šiluma nelepina, tačiau panašu, jog šaltukas trapių sakurų žiedų nepakando.
„Visi medeliai sveiki ir gyvi, nėra pažeisti nei šalnų, nei vėjų. Pakeitėme tik po žiemos išlūžusius kuoliukus. O, pumpurėliai, nors ir labai vangiai, bet po truputėlį skleidžiasi“, – naujienų portalui JP sakė Panevėžio miesto savivaldybės Miesto infrastruktūros skyriaus vyriausioji specialistė Laura Jankevičienė.
Specialistė patikslina, kad Kultūros ir poilsio parke – Pavasario take – pasodintos Saržento vyšnios –jos sukuria žydinčių sakurų įspūdį. Iš viso parke pasodinti 39 tokie medeliai. Paprastai jos žydi balandžio mėnesį, prieš sulapojant, rožinės spalvos žiedais, tačiau šiemet pavasaris labai šaltas ir oras permainingas, tad jų žydėjimas kiek vėluoja. Paprastai jos žydi nuo 1 iki 2 savaičių.
Puošia gėlių jura
Tiesa, panevėžiečius Kultūros ir poilsio parke džiugina ne vien sakuros. Parko erdves puošia ir gėlių jūra, pamažu ima sprogti krūmų ir medžių pumpurai.
L.Jankevičienės duomenimis, vykdant Kultūros ir poilsio parko atnaujinimo darbus, prieš dvejus metus čia pasodinti 358 nauji medžiai – paprastieji klevai, himalajiniai beržai, sidabrinės liepos, paprastosios liepos, spygliuočiai – juodosios pušys, paprastosios pušys. Taip pat 123 krūmai, tokie, kaip raudonosios sedulos, baltosios sedulos, palaipinės sedulos, tarpinės forzitijos ir beveik 26 tūkstančiai daugiamečių gėlių sodinukų.
Parke – Metų laikai
Vyriausioji specialistė informavo, kad pagrindinė Kultūros ir poilsio parko kūrimo idėja – Metų laikų idėja. Kadangi į parką patenkama 4 kryptimis, kiekvienai jų suteiktas Pavasario, Vasaros, Rudens ir Žiemos vardas.
Tad Pavasario take pasodinti smulkiažiedžiai lendrūnai, dėmėtieji kemerai, kininiai miskantai, didieji česnakai, česnakai, imperatoriškosios margutės, auksažiedžiai krokai.
Vasaros take – tikrosios levandos, purpurinės ežiuolės.
Rudens take – trigysliai anafaliai, šiurkščialapiai astrai, kinininiai miskantai, rudeninės saulainės, šilokai, mėlitos.
Pagrindinė Kultūros ir poilsio parko kūrimo idėja – Metų laikų idėja.
Iš viso Kultūros ir poilsio parkas užima – 39 ha teritorijos, iš jų daugiamečių gėlynų plotas – 3 152 m2, dekoratyvinių augalų (krūmų) plotas 350 m2.
Šiuo metu daugiamečių gėlynų, dekoratyvinių augalų (krūmų) priežiūros darbus vykdo UAB „Žalias fonas“.
Grožis per nuotolį
Prieš penkerius metus Panevėžio užsienio investuotojų asociacija miestui padovanojo japoniškąsias vyšnaites. Medeliai buvo pasodinti skverelyje prie J. Balčikonio paminklo, tačiau dėl vykstančių Senvagės ir jos prieigų rekonstravimo darbų, sakuros persodintos į kitą vietą – Senvagėje, prie Nevėžio krantinės.
Naujienų portalui JP projekto „Kompleksiškai tvarkoma Senvagė“ vadovas Marius Garbauskas pasakoja, kad visi, dešimt medelių, puikiai prigijo ir jau skleidžia pirmuosius žiedus. Tačiau šiemet sakurų žiedais panevėžiečiai galės grožėtis tik iš tolo – kitame upės krante.
Prieš penkerius metus Panevėžio užsienio investuotojų asociacija miestui padovanojo japoniškąsias vyšnaites.
Džiaugiasi bendryste
Pastebima, kad sakurų parkai vis labiau populiarėja visoje Lietuvoje. Sodai žydi Vilniuje, Klaipėdoje, Šiauliuose, Kretingos rajone, Alytuje, Druskininkuose, Kalvarijoje, Skuode, Pakruojyje, Šilalėje, Raseiniuose, Kėdainiuose, Elektrėnuose.
Japonijos ambasadoriaus Lietuvoje Shiro Yamasaki su žmona Yuko Yamasaki sako, esanti dėkinga Lietuvos žmonėms už tokias šiltas simpatijas sakurų žydėjimui: „Mums japonams tai yra labai svarbu, džiaugiuosi, jog ir lietuviai pamilo šiuos medelius“.
Skelbia konkursą
Šiemet minima ir draugiškų santykių tarp Japonijos ir Lietuvos 30 metų sukaktis. Šiuo laikotarpiu įvairiose Lietuvos vietovėse buvo pasodinti Japoniją simbolizuojantys sakurų medeliai, stiprinantys abiejų šalių draugystę. Japonijos ambasada Lietuvoje gyventojus kviečia fotografuoti sakuras ir dalyvauti nuotraukų konkurse „Sakuros Lietuvoje“.
Pagrindiniai konkurso kriterijai ir vertinimas vyks pagal tai, kaip nuotraukose atsispindi: sakurų grožis, pavasario atėjimo džiaugsmas, ryšys tarp žmogaus ir sakuros, Lietuvos ir Japonijos draugystė.
Kiekvienos kategorijos geriausios nuotraukos autorius bus apdovanotas atminimo prizais, o pagal visus kriterijus aukščiausiai įvertinto kūrinio autoriui bus įteiktas pagrindinis konkurso prizas.
Birželio mėnesį planuojama konkurso nugalėtojų nuotraukų ir atrinktų geriausių nuotraukų paroda.
Konkurse gali dalyvauti Lietuvos gyventojai, nufotografavę šiais metais Lietuvoje žydinčias sakuras.