Abi šias salas skiria populiarioji Balio sala, ką veikti joje, galite rasti praėjusiame straipsnyje. Na, o atvykus į Lomboką jus pasitiks palyginti ramus, turistais neperkrautas vietinių gyvenimo ritmas. Į Lomboko salą galite atvykti greitaeigiu kateriu ar įprastu keltu iš Balio salos, bet taip pat galite atskristi į Lomboko oro uostą. Tad, ką veikti ir pamatyti šioje saloje?
Išsiilgę poilsio gali vykti tiesiai į Kutą (taip taip, jei pavadinimas yra girdėtas – nesupainiokit, toks pats miestelis yra ir Balio saloje) miestą, įsikūrusį Lomboko salos pietuose. Ten rasite ne vieną ir net ne kelis išskirtinio grožio ir ramybės paplūdimius! Žodį ramybė reikėtų išskirti labiau, kadangi sala – ganėtinai didelė, o turistų – nedaug, todėl paplūdimiai neretai būna tušti (mes lankėmės net keliuose paplūdimiuose, kuriuose buvome visiškai vieni).
Vanduo šiltas, o bangos – mažos, krantas ir įbridimas – puikus, kavinukių ant kranto – yra, gultai su skėčiais nuo saulės – yra, o žmonių – kaip nebūta. Argi ne rojus? Beje, įspūdingi vaizdai ir besileidžiant saulei.
Geriausi paplūdimiai:
- Pantai Tanjung Aan;
- Selong Belanak;
- Mawun Beach;
- Elizabeth Beach (šalia „Turtle beach club“).
- Gerupuk Surf Cafe & Restaurant – ne paplūdimys, bet puiki vieta norintiems paplaukioti banglente. Nors plaukiojimas vyksta jūroje iš valties, tačiau jus visada prižiūri vietiniai instruktoriai, kurių valtyse galėsite ir atsipūsti.
Vakare po saulėlydžio galite išeiti miestelį, kur rasite įvairiausių kavinių, o jos tikrai atitiks kiekvieno poreikius. Taip pat jaukiai įrengti barai su gyva muzika siūlo įvairias „laimės valandas“. Pavakarieniavus siūloma nuvykti ir į Kutos paplūdimį (angl. Kuta beach), kur ant kranto rasite vakarėlį su DJ‘ais ir gera muzika, „laimės valandomis“ bei vietiniais, gana profesionaliais ugnies žonglieriais (beje, jei norėsite išbandyti laimę ir jūs – tikrai galėsite tai padaryti).
Keletą dienų pailsėjus paplūdimiuose siūloma vykti prie krioklių ir žymiojo Rindžanio kalno. Gyvenimą galite rinktis sostinėje Matarame ar netoliese įsikūrusiame Senggini miestelyje. Taip pat, jei planuojate lipti į Rindžanio kalną, turėkite omenyje, kad jame reikės nakvoti (1 arba 2 nakvynės), tad susidėliokite planus, kur paliksite daiktus (galite pasiteirauti turo, su kuriuo ketinate lipti, nes į šį kalną lipti patiems negalima).
Tačiau jei planuojate vykti tik į krioklius, vieną dieną reiktų paskirti žymiesiems ir patiems didžiausiems kriokliams – Sendang Gile ir Tiu Kelep. Nors atstumas neatrodo didelis, tačiau kelias gana siauras ir pakankamai apkrautas, tad kelionė gali užtrukti. Idealiausias laikas vykti – saulėlydžio link. Tuomet bus mažiausiai turistų, bet turėkite omenyje, kad iki krioklių nuo stovėjimo aikštelės reikės nueiti pėsčiomis ir juose praleisti bent 1,5 val.
Šiuose kriokliuose matysite du krioklius, vieną mažesnį ir kitą – tikrai didelį ir įspūdingą (iki pastarojo reikės bristi per negilų, vėsų, akmeningą upelį, tad pasirūpinkite avalyne), taip pat, jei antrajame krioklyje norėsite išsimaudyti – turėkite maudymosi kostiumėlį.
Nuvykti iki šių krioklių geriausia pasiėmus vietinį vairuotoją (tuomet jis jus paims ir parveš atgal nuo gyvenamosios vietos bei palauks tiek, kiek ketinate ten užtrukti). Kita alternatyva – galite išsinuomoti motorolerį, tačiau nepamirškite, kad kelias tikrai gan ilgas ir apkrautas, tad kelionė gali būti ilga ir varginanti. Privataus vairuotojo su automobiliu kaina (nuo Senggigi ir atgal) ~ 600 000 rupijų, arba apie 37 € (su kuru ir stovėjimu); įėjimas į krioklius – 10 000 rupijų, arba 0,60 €; motorolerio kaina – 60 000 rupijų, arba ~ 3,75 €/para + kuras – ~ 0,50 €/l.
Kitą dieną galite aplankyti ne tokius populiarius, bet tikrai labai išskirtinius, gražius, o ir turistais neperkrautus krioklius, įsikūrusius pietinėje Rindžanio kalno pusėje – Air Terjun Benang Kelambu. Šiuose kriokliuose galite rinktis tris maršrutus – pamatyti 2, 3 arba 5 krioklius. Viskas priklauso nuo kainos, kurią norite ar galite skirti. Į sumokėtą kainą įeis gidas, kuris jums viską aprodys (be jo eiti neįmanoma, nes kriokliai yra susiformavę skirtingose bei miškingose vietovėse, tad juos rasti – ganėtinai sunku), taip pat vykstant per miškus gidas duos paragauti tikrų kakavmedžių vaisių, iš kurių sėklų yra gaminama kakava. Šiuos vaisius vietiniai vadina Lombok chocholate (liet. Lomboko šokoladas).
Geriausias ir optimaliausias maršrutas, kurį ėmėme mes – 3 kriokliai (kaina 90 000 rupijų, arba ~5,50 €). Matysite vieną tikrai gan didelį, net keliais aukštais susiformavusį krioklį – jame galėsite ir praleisti didžiąją laiko dalį, išsimaudyti, tad nepamirškite maudymosi kostiumėlių. Kitą – kiek mažesnį, na, o nuo paskutiniojo, jeigu esate adrenalino mėgėjas, galėsite netgi nušokti (aukštis ~12 metrų, o gylis ~7–8 metrai. Galite neabejoti, tikrai gylio pakaks – mes išbandėme).
Vykti į šiuos krioklius galima ir su motoroleriu (iš Mataramo ar Senggigi), nes kelias gan neblogas ir nėra tolimas, o ir vaizdai labai gražūs. Tačiau jei tokios alternatyvos nenorite – visada galite pasiimti privatų vairuotoją su automobiliu.
Jei vis dar norite aktyvaus laisvalaikio, žygių į kalnus ar svajojate pakeliauti traukiniais (ar autobusais) per tikrai gražias vietoves ir įspūdingus maršrutus, kelkimės į Javos salą. Į šią salą galite atvykti tiesiai iš Lomboko salos:
a) atskristi iš Lomboko oro uosto į Javos rytuose įsikūrusį miestą Surabają (skrydžių kainos priklauso nuo laikotarpio, tačiau tikrai galima rasti optimalių variantų visais sezonais už ~ 30 €), skrydžio trukmė apie 1 val.
b) iš Lomboko salos persikelti keltu į Balio salą ir tuomet iš Denpasaro autobusų stoties vykti į Javos saloje įsikūrusį miestelį Probolingą (autobuso kryptis turi būti Surabaja, bet autobusas turi stoti Probolinge). Autobuso kaina 175 000 rupijų, arba ~ 11 €, trukmė ~ 9 h (iki Probolingo).
Ir pirmoji stotelė šioje saloje turėtų būti jau minėtasis Probolingo miestelis. Iš šios stoties turite susirasti „mini autobusiukus“, kurie kursuoja kasdien nuo ankstyvo ryto ir veža tiesiai į Bromo kalną. Juos rasite gatvėje, vietiniai gyventojai tikrai bent tuziną kartų jūsų paklaus, ar norite vykti į Bromo. Šių „mini autobusiukų“ kaina asmeniui – 35 000 rupijų, arba ~ 2 €. Keliausite gerą valandą su išskirtiniu, atrodančiu lyg paskutines dienas gyvuojančiu autobusiuku, tačiau įspūdingu maršrutu.
Atvykę į miestelį, kuris atrodys labai vargiai, pajusite vėsų, gaivų orą, tad keliaujant čia turėkite šiltesnius drabužius, nes naktimis temperatūra nukrinta iki 12 °C. Deja, apgyvendinimo ten gero nerasite, tad teks pasitenkinti prastesnėmis gyvenimo sąlygomis, tačiau vaizdai, kuriuos išvysite – atpirks visas blogas patirtis.
Jei atvykote dar saulei nenusileidus – skubiai pasiimkite šiltesnius drabužius ir leiskitės saulės palydėti į veikiantį ugnikalnį, kurio viduje matysite kraterį ir iš jo besiveržiančius dūmus (galite būti ramūs – ši vieta visiškai saugi). Tiesa, eiti iki jo reikės gerą valandą (gal net kiek daugiau), tad pasirūpinkite vandeniu bei žibintuvėliais (nes pareiti gali tekti jau tamsoje). Taip pat, jei nenorite eiti pėsčiomis, vietiniai gyventojai jus gali nuvežti su motoroleriu (patiems važiuoti negalima) arba nujodinti arkliu. Įėjimas yra nemokamas, vietinių paslaugos – priklauso nuo jūsų susikalbėjimo.
Kitą rytą privalote keltis labai anksti ir palikti savo apgyvendinimo įstaigą (žinoma, be daiktų) dar su tamsa. Norint spėti iki saulėtekio, tačiau labai neskubėti, o gal net ant kalno išgerti kavos ar arbatos (bus pilna prekybininkų), iš namų reikia išeiti prieš 3 val. ryto (eiti iki saulėtekio taško reikės apie 2 val.). Taip pat dar kartą patariame – apsirenkite labai šiltai – lipant į kalną šalta nebus, tačiau laukiant saulės žvarbus vėjas ir vėsus oras tikrai maloniai nelepins.
Pusiaukelėje pamatysite – „Sunrise Seruni point“, tad jei pavargote, galite saulę pasitikti čia, tačiau jei norite pamatyti išskirtinius vaizdus – lipkite akmenine sienele į viršų ir tuomet jau sekite ant šakelių užrištomis skarelėmis bei takučiu. Tiesa, jei lipti nenorite – vietiniai gyventojai ir čia turi ką pasiūlyti – gali jus nuvežti pasitikti saulę mini džipais ar motoroleriu. Kainą turėtumėte suderinti vietoje, tačiau, jei esate gan neblogos fizinės formos – siūlome lipti, nes vaizdai unikalūs, o ir rytinis sportas – į naudą.
Pastaba: Kur žiūrėti saulėlydį ir kur eiti ryte į saulėtekį, yra pažymėta žemėlapyje, tad savo navigacijoje susiraskite „Cafe Lava“ ir visą laiką eikite tiesiai, o tuomet jau vietiniai žmonės tikrai mielai padės susiorientuoti (taip pat ryte daugybė žmonių trauks tuo pačiu maršrutu).
Po saulėtekio grįžus į viešbutį reiktų paskubėti susirinkti savo daiktų, nes tie patys „mini autobusiukai“ grįžta į Probolingo miestelį.
Grįžę į Probolingo autobusų stotį galite keliauti toliau per Javos salą į vakarus. Tai galite padaryti autobusu arba traukiniu. Autobuso kompanijos bilietus galite įsigyti mūsų patikrintoje ir tikrai rekomenduojamoje „Toto“ kompanijoje. Iš Probolingo siūloma vykti į miestą šalia jūros – Yogyakarta (tariama: Džokjakárta), kurioje galėsite ne tik vėl atsipūsti prie jūros, bet ir pamatyti UNESCO saugomą didžiausią budistų šventyklą pietryčių Azijoje – Borobudūrą. Tiesa, įėjimas į šventyklą nepigus – apie 35 €, bet veiklos turėsite beveik visai dienai, o vaizdai – tikrai gražūs.
Pailsėję Džokjakartoje galite autobusu arba traukiniu vykti tiesiai į sostinę Džakartą arba padaryti „tarpinę“ stotelę Bandungo mieste ir iš šio miesto vykti traukiniu į sostinę. Traukinio maršrutas iš Bandungo į Džakartą yra vienas gražiausių maršrutų Pietryčių Azijoje – vykdami šiuo maršrutu matysite kalnus, ryžių terasas, vietinių gyvenimo ritmą aplink geležinkelius ir kitą „egzotiką“.
Džakartoje pamatysite visiškai kitokią Indonezijos pusę. Tai miestas, kuriame dangoraižiai ir modernumas yra persipynęs su nuolatinėmis spūstimis gatvėse, skurdu, nešvara (bei neretai žiurkėmis – taip taip, tikrai jomis, bet juk ir jos savotiška „egzotika“), tačiau viską vainikuoja nuostabus maistas ir daugybė tuk-tuk automobiliukų gatvėse.
Pastaba: traukiniai ir autobusai šioje saloje yra gan modernūs ir saugūs, tad tikrai nereiktų jaudintis. Žinoma, traukiniai yra kiek brangesni, bet ir patikimesni, tad galite rinktis juos. Musų kelionės maršrutas:
- Despasaro autobusų stotis–Probolingo autobusų stotis;
- Probolingo autobusų stotis–Džokjakartos autobusų stotis;
- Džokjakartos traukinių stotis–Bandungo traukinių stotis;
- Bandungo traukinių stotis–Džakartos traukinių stotis;
Kainavo 710 000 rupijų, arba ~ 44 €/asm. Visa ši kelionė per Javos salą su nakvynėmis, Bromo kalnu, lankomais objektas užtruko 6 dienas.
P.S.: nakvynės, maistas bei lankomi objektai į 44 € kainą neįskaičiuoti. 44 € yra tik keliavimo išlaidos.
Sekite Dovilės ir Beno nuotykius Azijoje „Instagram“: @beniukas ir @do.dovi
