Lėktuvas nusileido oro uoste, įsikūrusiame maždaug apie 80 kilometrų nuo Paryžiaus – Porte Beauvais mieste. Tad daugiau kaip valandą dar teko keliauti autobusu. Pastarojo bilietas kainuoja 15 eurų. Autobusas važiuoja iki Porte de Maillot, o iš šios stoties įlipus į metro lengva pasiekti Triumfo arką. Pradėta statyti Napoleono pergalei Aušterlice paminėti, baigta statyti tik jį nuvertus. Arka gausiai išpuošta reljefais ir skulptūromis. Galima užkilti ir į apžvalgos aikštelę pasigėrėti miesto panorama. Mano ekskursija po Paryžių būtent čia ir prasidėjo.
Metro stotyje susigaudyti nesudėtinga, mat jau buvau pripratusi prie tokios sistemos Madride. Tereikėjo informacijoje nusipirkti dešimt kelionių metro (taip pigiau, nei pirkti po vieną bilietuką, dešimt kelionių kainuoja apie 12 eurų) ir paprašyti Paryžiaus metro žemėlapio. Tiesa, šiame mieste tikrai praverstų mokėti bent keletą žodžių prancūziškai, nes prancūzai, ypač vyresnio amžiaus, nėra linkę kalbėti anglų kalba. Mat paprašiusi žemėlapio ir bilietukų angliškai buvau paprašyta savo prašymą patikslinti prancūziškai! Būnant Paryžiuje tik savaitgalį, tų dešimt kelionių visiškai pakaks – mat beveik visi žymūs objektai yra netoli vienas kito ir nesunkiai apeisite juos pėstute. Beje, pačiame metro ties sužymėtų stotelių pavadinimais surašytos ir žymiausios lankytinos vietos, tad pasiklysti tiesiog neįmanoma!
Iki Eliziejaus keliavau geltonąja metro linija. Eliziejaus laukai – žinomiausia Paryžiaus gatvė, kurioje gausu parduotuvių, restoranų, kavinių. Šiuo metu Eliziejaus laukuose jau vyksta kalėdinė mugė. Svarbiausias jos akcentas – žinoma, vynas, rankdarbiai ir gurmaniški skanėstai. Šia gatve driekiasi magistralė nuo Triumfo arkos iki pat Concorde aikštės, vėliau pervadintos Santarvės vardu, kurioje galima išvysti Egipto dovanotą Prancūzijai Obeliską. Beje, būtent šioje aikštėje XVIII a. pabaigoje stovėjo giljotina, kurioje giljotinuoti Liudvikas XVI, Marija Antuanetė ir kiti žymūs žmonės.
 |
| Kristinos Aksamitaitės nuotr. /Obeliskas |
Iš Concorde aikštės pailsėjusi Tuileries parke, besižvalgydama į gausybę jo skulptūrų, keliavau į seniausią muziejų Europoje – Luvrą. Už įėjimą į jį mokėti neteko, mat studentams iki 25 metų lankytis jame gali nemokamai. Į Luvrą turistai plūsta pamatyti garsiosios Monos Lizos portreto ir, žinoma, kitų vertingos meno kolekcijos darbų. Muziejuje galima pamatyti XV-XIX a. žymiausių Europos tapytojų, skulptorių darbų, senovės Rytų, Egipto, Antikinės Graikijos ir romėnų meno kūrinių, Prancūzijos karališkąsias brangenybes ir kt.
 |
| Kristinos Aksamitaitės nuotr. /Luvras |
Verta pasižvalgyti kvartale, kuris vadinasi Les Invalides. Pavadinimas jam prigijo nuo „Hotel des Invalides“ – taip vadinosi apgyvendinimo įstaiga, kurią Liudvikas XIV pastatė benamiams karo veteranams. Šalia jo yra karo istorijos muziejus. Kvartale taip pat yra Dome bažnyčia, kurios kriptoje ilsisi Napoleono palaikai.
Pačiame miesto centre įkurtas Liuksemburgo parkas. Jį puošia aštuonkampis tvenkinys, kurį supa simetriškos terasos. Liuksemburgo rūmai buvo pastatyti Henriko IV našlei Marijai Mediči.
Miesto simbolis – Eifelio bokštas. Dieną 324 metro aukščio bokštas ne toks įspūdingas, kaip apšviestas jau sutemus. Galite pakilti į pačią Eifelio viršūnę, nuo kurios atsiveria nuostabi Paryžiaus panorama. Tiesa, nusprendus kilti ne liftu, o laipteliais, teks įveikti net 1665 pakopas!
Kiek nuošaliau nuo centro įsikūrusi menininkų meka – Monmartras – ir Mulen Ružas. Į juos galima keliauti su žaliuoju metro nuo Porte Concorde, esančiame pačiame Paryžiaus centre. Monmartras jaukus savo siauromis gatvelėmis, kuriose menininkai parduoda savo darbus, čia pat siūlo nupiešti jūsų portretą. Galima apsilankyti Montmartre muziejuje, kuriame eksponuojami gatvės menininkų darbai. Tai pat čia pat galima užsukti į Salvadoro Dali muziejų, kuriame sukaupta daugiau kaip 300 garsaus menininko darbų kolekcija. Mulen Ružas – netoli Monmartro įsikūręs kvartalas. Jame yra žymus kabaretas ir daugybė sekso prekių parduotuvių.
 |
| Kristinos Aksamitaitės nuotr. /Mulen Ružas |
Verta pamatyti ir Notre-Dame (Dievo motinos katedrą). Tai bene žymiausia bažnyčia Paryžiuje, kurios statybos truko per 200 metų. Kita turistams gerai pažįstama bažnyčia Paryžiuje, pastatyta XVII a. pabaigoje – Panetonas. Jame Revoliucijos metu imta laidoti žmones. Čia palaidoti tokie garsūs prancūzai, kaip Volteras, Viktoras Hugo, Ruso.
Galima užsukti į Pompidu centrą, kuriame vyksta įvairios parodos. Pastatas iš išorės atrodo gana keistai – paremtas vamzdžiais bei statramsčiais. Rajonas, kuriame įsikūręs šis centras, išskirtinis jame alsuojančia laisve, beje, anot mano tetos, jis tapęs jaunų afroamerikiečių, gyvenančių Paryžiuje, susitikimų vieta.
Toliau nuo centro įsikūręs La Defense modernus biurų pastatų kvartalas žavi milžiniškais, moderniais pastatais, įspūdingo dydžio arka ir jaukiais parkeliais. Iš šio kvartalo tolumoje matosi Eifelio bokštas bei Triumfo arka, į kurią atsiveria didžiulė magistralė iš šio kvartalo.
 |
| Kristinos Aksamitaitės nuotr. /La Defense |
Beje, teta stengėsi, kad ne tik pamatyčiau Patyžiaus lankytinas vietas, bet ir pajusčiau šio miesto gyvenimo ritmą. Kiekvieną rytą mane pažadindavo prancūziški šansonai, ant stalo laukdavo prancūziški pusryčiai. Vargti juos gaminant tikrai nereikia – tai prancūziškas batonas, sviestas ir marmeladas, o sekmadieniais įprastas batonas pakeičiamas šiltu krosanu. Vakarais besišnekučiuodamos mėgaudavomės prancūzišku vynu ir sūriu. Be to, išmokau keletą svarbiausių frazių prancūziškai! Dar kartą apsilankiusi Paryžiuje, aš užkalbinsiu tą bilietų pardavėją prancūzų kalba... Pažadu.
