Padėka už sūnų
Į Gražiškių seniūnės namus, esančius Jakiškių kaime, svečiai iš įvairių planetos kampelių užsuka bent 5–6 kartus per metus. Čia lankosi dviračiu po pasaulį minantys ir interneto svetainėje warmshowers.org užsiregistravę keliautojai. Didvalių namus šiame portale prieš keletą metų užregistravo jauniausias šeimos sūnus Tadas. Minėtame interneto puslapyje įprastai užsiregistruoja keliauti mėgstantys žmonės, kurie ieško nakvynės vietos ir patys savo namuose įsipareigoja priimti kitus keliautojus.
Dviračiais po pasaulį dažniausiai keliauja romantikos ir aštrių pojūčių ištroškę bei entuziazmo nestokojantys jaunuoliai.
„Tadas pats tokiu būdu keliauja po pasaulį, tad mes su vyru nė kiek neprieštaravome, kad mūsų namuose retkarčiais pernakvotų svetimi žmonės. Baimės taip pat jokios nebuvo. Priešingai, viskas nuo pat pradžių atrodė labai įdomu. Kadangi mūsų sūnų tokiu būdu priima kiti žmonės, mes jaučiamės bent taip galintys atsilyginti už Tadui suteiktą pagalbą“, – kalbėjo R.Didvalienė.
Ji pasakojo, kad į jos namus užsuka tik žmonės, keliaujantys dviračiu. Anot Gražiškių seniūnės, jei keliautojai turi pinigų automobiliui, vadinasi, jie gali ir apsistoti viešbučiuose, nakvynės namuose ar kempinguose. Dviračiais po pasaulį dažniausiai keliauja romantikos ir aštrių pojūčių ištroškę bei entuziazmo nestokojantys jaunuoliai. Tiesa, per visus metus į Didvalių namus buvo užsukęs ir vienas jau pensinio amžiaus sulaukęs anglas kariškis. Prieš atvykdamas į mūsų šalį jis keliavo po Afganistaną ir Pakistaną.
„Prisimenu, kai paklausėme, ar užsieniečiui nebaisu vienam po tokias šalis keliauti dviračiu, jis nė kiek nesutrikęs atšovė, kad baimės jokios nejuto. Britas pasakojo, jog, nepaisant to, kad tose šalyse vyksta karai, paprasti jį priėmę žmonės yra malonūs ir atviri. Visi pas mus užsukę keliautojai akcentuoja, kad pasaulis – labai geras, blogi tik blogų politikų sprendimai“, – kalbėjo pašnekovė.
Į Lietuvą su vienaračiu
Per kelerius pastaruosius metus Didvalių namuose pabuvojo apie 40 užsieniečių iš tokių šalių kaip Australija, Kanada, Korėja, Taivanas ar Japonija. Vis dėlto dažniausi svečiai – iš Vakarų Europos.
Visai neseniai į Vilkaviškio rajoną buvo užsukę du dviračiu į Sankt Peterburgą keliavę argentiniečiai. Jie vyko pasižiūrėti, kaip jų rinktinei sekėsi Pasaulio futbolo čempionato grupės rungtynėse su Nigerija.
„Šie argentiniečiai atskrido į Ispaniją, ten įsigijo dviračius ir iš šios šalies keliavo po Vakarų Europą, kol pasiekė Lietuvą. Įdomu tai, kad iš tolimosios Pietų Amerikos atvykę vaikinai iki kelionės buvo visai nepažįstami, o ir susipažino jie net ne Ispanijoje, o kažkur Graikijoje. Būtent ten susitikę jie vėliau nusprendė keliauti kartu. Iš pradžių jų planuose pamatyti Pasaulio futbolo čempionato net nebuvo, tačiau galiausiai vaikinai ryžosi minti dviračiu į Rusiją. Būdami Lietuvoje jie dar net bilietų neturėjo. Žadėjo ieškoti jau nuvykę į Sankt Peterburgą. Net nežinau, ar jiems tai pavyko“, – teigė R.Didvalienė.
Bene iš visų Jakiškių kaime apsilankiusių keliauninkų didžiausią įspūdį Didvaliams paliko prieš porą metų nakvynei užsukęs svečias iš Čekijos, dar iki vizito Lietuvoje tūkstančius kilometrų per Islandiją, Skandinavijos šalis ir Pabaltijį įveikęs vienračiu. Jis šia transporto priemone savo nedideliame gimtajame kaime moko važinėti ir būrelį 5–12 metų vaikų. Tiesa, vienratis nebuvo vienintelė keista transporto priemonė, kurią į savo namus buvo įsileidę Didvaliai. Juos kartą buvo aplankęs ir vienas jaunuolis, kuris specialaus dviračio pedalus mynė... gulėdamas.
Tobulina anglų kalbą
Dažniausiai minėtu būdu po pasaulį keliaujantys dviratininkai savo įspūdžius aprašo įvairiose interneto erdvėse, dalijasi padarytomis fotografijomis. Didvaliai internete kartais stebi, kaip sekasi jų namuose viešėjusiems keliauninkams, tačiau į artimesnes draugystes jie teigė nesileidžiantys.
„Mūsų pareiga jiems suteikti nakvynę, šiltą dušą bei pamaitinti. Dažniausiai po ilgų mynimo valandų pas mus užsukantys užsieniečiai būna labai pavargę, tad pabendravę keletą valandų leidžiame jiems ilsėtis. Dažniausiai su svečiais bendraujame anglų kalba. Iš pradžių šios kalbos nei aš, nei vyras beveik nemokėjome, tačiau pamažu išmokome visai neblogai susišnekėti“, – svečių priėmimo privalumus vardijo pašnekovė.
Ji juokėsi, kad jei kada ir nesupranta, ką pasakoja užsieniečiai, ji paprašo jų viską pakartoti dar kartą, tik daug lėčiau. Tada dažniausiai pasidaro viskas aišku. O papasakoti atvykėliai dažniausiai tikrai turi ką. Įprastai jie kalba apie savo šalį, papročius, kelyje patirtus nuotykius.
Anot R.Didvalienės, pasiklausius tokių istorijų prasiplečia ir jos pačios bei vyro Gintauto pasaulio suvokimas. Dažniausiai užsieniečiai labai didžiuojasi savo gimtinėmis, aukština jas. Štai, pavyzdžiui, į Pasaulio futbolo čempionatą keliavę argentiniečiai išdidžiai pasakojo, kad vieną jų šalies regioną savo knygoje aprašė net pats Jules'is Verne'as.
„Kartais visai nebūtina keliauti po pasaulį. Ypač tada, kai pasaulis atkeliauja pas tave į namus“, – šypsojosi Gražiškių seniūnė.
Tiesa, Didvaliai ir patys mėgsta keliauti, dažniausiai – slidinėti. Vis dėlto įprastai į užsienį jie vyksta automobiliu, o dviratis, anot jų, labiau jaunimo transporto priemonė.
Šiltas sniegas ir pyktis ant kengūrų
Nakvynei užsukantys turistai paprastai važiuoja dviese arba po vieną, didesnių grupių nepasitaiko. Tiesa, visai neseniai ši tradicija buvo sulaužyta, nes į svečius užsuko keliautojai, kartu su savimi besivežę šunį. Tie, kurie keliauja po vieną, vieniši nesijaučia: jie sako, kad bendravimo poreikį patenkina kalbėdami su vietiniais gyventojais.
Dažniausias keliauninkų maršrutas driekiasi aplink Baltijos jūrą. Jiems įdomu pamatyti, kaip atrodo vadinamosios posovietinės šalys, jie gerai žino istoriją ir būna išmokę ar užsirašę netgi šiek tiek rusiškų žodžių tiems atvejams, jei nepavyktų susikalbėti angliškai.
„Pavasarį bei vasarą dviratininkai pro Lietuvą dažniausiai traukia į Šiaurės Europą – į Švediją ar Norvegiją, bando pasiekti pastarojoje šalyje esantį šiauriausią Europos tašką. Rudenį visi jau mina į Pietų Europą. Tie žmonės nuvažiuoja nerealius atstumus – net ir po 12 tūkstančių kilometrų!“ – atsistebėti negalėjo pašnekovė.
Bene iš toliausiai į Didvalių namus užsukusių keliautojų buvo vaikinas iš Australijos. Jis lietuviams pasakojo negalintis atsistebėti Europos įvairove. Visą gimtinę taip pat dviračiu apkeliavęs australas savo šalyje nesusidūrė nei su sienų, nei pinigų, nei laiko juostų, nei kalbų įvairove.
Australas ne tik pats stebėjosi europiečių skirtumais, bet rado ir kuo nustebinti Didvalius. Jiems netikėta pasirodė, kad patys australai pyksta ant kengūrų. Svetimšaliams tokie mieli atrodantys padarai vietiniams gyventojams atrodo įžūlūs, be to, sukelia pavojų nuolat iššokdami į gatves.
Svečias iš Australijos lietuvius prajuokino ir pasakojimu apie sniegą. Jis pasakojo, kad nuo mažens svajojo pamatyti šį reiškinį ir įsivaizdavo, kad sniegas yra minkštas ir šiltas, o snaigės – lyg krintantys pūkai. Deja, Lietuvoje šios iliuzijos buvo sugriautos. Šiauliuose pirmą kartą „paragavęs“ sniego australas buvo priverstas smarkiai nusivilti – vėjo nešamas šlapias sniegas dribo už jo apykaklės, smelkėsi į batus, merkė kojas. Bandant apsisaugoti nuo drėgmės ir neįprasto šalčio į Didvalių namus tąkart australas su pakeliui prisijungusiu korėjiečiu atmynė ant kojinių batuose užsimovę polietileninius krepšelius.
Baletas ir džiazo koncertas
Tarp įsimintiniausių lankytojų Gražiškių seniūnė įvardijo ir prieš keletą metų jos namuose viešėjusią buvusią baleto šokėją iš Kanados. Tąkart R.Didvalienė pakvietė ją pažiūrėti, kaip Gražiškių gimnazijos vaikai repetuoja šokius prieš pasirodymą Dainų šventėje. Mergina ne tik pasidžiaugė gražiai šokančiais moksleiviais, apžiūrėjo tautinius drabužius, bet ir pati išsinėrė iš savo batų bei atliko keletą piruetų.
Šiemet Vilkaviškio rajone apsilankė dar vieni įsimintini pakeleiviai. Iš Prancūzijos atkeliavę jaunuoliai, atsidėkodami už suteiktą nakvynę, Ramutę ir Gintautą pakvietė į koncertą – jų namuose surengė netrumpą džiazo melodijomis persismelkusią programą.
Anot R.Didvalienės, įvairių įdomių istorijų, išgirstų iš jos namuose apsilankiusių svečių lūpų, ji galėtų pasakoti valandų valandas. Labiausiai jai įstringa tie, kurie ne tik pasakoja apie savo kraštą, bet ir žino šį tą apie Lietuvą. Pavyzdžiui, vienas keliauninkas iš Azijos važiuodamas į Lietuvą pasidomėjo, kad mūsų šalyje labai populiarus krepšinis, pats pabandė jį žaisti, o atvykęs išvardijo žinomiausių mūsų krepšininkų pavardes.
Dažniausias keliauninkų maršrutas driekiasi aplink Baltijos jūrą. Jiems įdomu pamatyti, kaip atrodo vadinamosios posovietinės šalys, jie gerai žino istoriją.
„Dabar dažniau pastebime visus turistus. Kartą pavakarę važiuodami namo pamatėme, kaip du pavargę žmonės mina dviračio pedalus. Supratome, kad jie ne vietiniai ir greičiausiai neturi kur apsistoti. Tai buvo prancūzų pora. Nusprendėme juos pasikviesti pas save. Jie su mūsų pasiūlymu mielai sutiko. Vėliau jiems dar parodėme savotišką edukacinę programą – kaip iš grietinės susimušti sviesto. Didmiesčio žmonėms tai buvo smagi pramoga“, – šypsojosi Gražiškių seniūnė.
Tiek ji, tiek dauguma jos namuose besilankančių keliauninkų džiaugiasi, kad gyvename Europos Sąjungoje, kurioje kiekvienas iš mūsų gali nevaržomai keliauti.
