Kupranugariai (lot. Camelus) – kupranugarinių šeimos gentis, dar vadinama tikraisiais kupranugariais. Jų artimiausi giminaičiai – Pietų Amerikos nešuliniai gyvūnai: lama, alpaka, guanakas ir vikunija. Kupranugariai anksčiau gyveno beveik visame pasaulyje, išskyrus Australiją, tačiau bėgant laikui jie nyko. Gamtos ir žmogaus jėgos kone visiškai išnaikino laukines kupranugarių rūšis. Liko tik prijaukintos dvi: vienkupris kupranugaris, gyvenantis Artimųjų Rytų ir Afrikos dykumose, bei dvikupris kupranugaris, gyvenantis Centrinėje Azijoje. Taip pat žinomos trys jau išnykusios, kupranugariams priskiriamos, rūšys.
AFP/„Scanpix“ nuotr./Pasaulio gyvūnnai: kupranugaris |
AFP/„Scanpix“ nuotr./Pasaulio gyvūnai: kupranugaris |
Iš viso pasaulyje gyvena apie 19 mln. kupranugarių, 14,5 mln. iš jų – Afrikoje. Vien tik Somalyje priskaičiuojama iki 7 mln. šių kuprotų gyvūnų, kaimyniniame Sudane – 3,3 mln.
Suaugę kupranugariai sveria apie 500-800 kg, poruotis jie ima sulaukę 2-3 metų, o gyvena vidutiniškai iki 40 metų.
Šie žinduoliai puikiai prisitaikę gyventi sausose ir nederlingose žemėse. Todėl jie minta įvairiu maistu, gali valgyti dyglius ir net nuodingus augalus, nepažeisdami lūpų ir gleivinės. Tankus kailis skirtas gyvūno apsaugai dieną nuo kepinančios saulės ir nuo stingdančio šalčio naktį. Plačios kupranugarių kanopos padeda jiems keliauti per karštus smėlynus ir smulkius akmenukus. Kupranugariai neprakaituoja, todėl jie vaikščiodami praranda labai nedaug skysčių. Drėgmė, išskiriama šnervių kvėpuojant, susikaupia specialioje raukšlėje iš kurios paskui patenka tiesiai gyvūnui į burną. Kupranugaris gali ilgai negerti, ištroškęs jis praranda iki 40% visos kūno masės. Tačiau pasiekęs vandenį tokiu atveju jis gali per kartą išgerti net iki 200 l vandens. Be jo kupranugariai gali išgyventi iki dviejų savaičių, o be maisto – net iki mėnesio.
Daugelis dykumų gyventojų naudoja kupranugarius maistui, rūbams gaminti bei kaip pagrindinę transporto priemonę. Šie gyvūnai gali pereiti dykumą, nešdami ant savo kupros gana stambų ir sunkų krovinį ir keleivius. Dažnai šie gyvūnai kur kas naudingesni nei krovininiai automobiliai. Vidutiniškai vienas kupranugaris gali nešti 180 kg svorio krovinį. O šių gyvūnų karavanas per dykumą eina 5 km per valandą greičiu, per dieną įveikdamas iki 50 km.
AFP/„Scanpix“ nuotr./Pasaulio gyvūnai: kupranugaris |
O dabar siūlome susipažinti dar su 10 įdomių faktų apie šį keistą ir dykumų gyvūną:
1. Pats žodis „kupranugaris“, lotyniškai vadinamas „Camelus“ kildinamas iš arabiško atitikmens, reiškiančio „grožį“.
AFP/„Scanpix“ nuotr./Pasaulio gyvūnnai: kupranugaris |
2. Dažnai klystama teigiant, jog kupranugario kupra skirta vandens saugojimui. Joje kaupiamas ne vanduo, o taukai, padedantys sumažinti aukštą viso kūno temperatūrą, kuri svyruoja nuo 34 laipsnių iki 41. Vos tik temperatūra ima viršyti normą, reaguoja gyvūno kuproje esantys taukai. Jie viską sureguliuoja.
Lietuvos zoologijos sodo nuotr./Kupranugaris |
3. Be to, pagrindine priežastimi, dėl kurios šie gyvūnai gali taip ilgai išbūti negėrę, yra jų ypatingų eritrocitų struktūra. Jie yra ovalios formos, todėl net po to, kai gyvūnai praranda daug skysčių, eritrocitai išsaugo galimybę laisvai judėti, tuo metu kai žmogaus eritrocitai tokiu atveju ima susidurti vienas su kitu. Kupranugaris – vienintelis gyvūnas, turintis ovalius eritrocitus.
4. Jis gali visiškai užverti savo šnerves nuo vėjo ir smėlio, kai tai būtina jo saugumui.
AFP/„Scanpix“ nuotr./Pasaulio gyvūnai: kupranugaris |
5. Kupranugariai gali prarasti per 25% viso kūno skysčių ir jaustis tuo metu visiškai normaliai, kai tuo tarpu kiti gyvūnai blogai pradeda jaustis praradę 15% kūno skysčių.
AFP/„Scanpix“ nuotr./Pasaulio gyvūnai: kupranugaris |
6. Kupranugariai – kramtantys gyvūnai, kaip ir karvės ar ožkos. Be to, viena iš gyvūno gynybos priemonių – spjaudymasis. Iš esmės, gyvūnas, kurį kas nors suerzina ar supykdo, pritraukia iš skrandžio jo sulčių, bjauriai dvokiančių ir purvinų, ir spjauna į agresoriaus pusę.
7. Jų kailis atspindi saulės šviesą ir saugo kūną nuo aukštos dykumų temperatūros.
8. Kupranugarių mėšlas labai sausas, vietiniai žmonės jį iš karto naudoja vietoj kuro. Gyvūnų šlapimas atrodo tirštas kaip sirupas.
9. Šiaurės Afrikoje kupranugaris laikomas šventu gyvūnu. Jo pienas turi 10 kartų daugiau geležies nei karvės pienas, todėl jis tarsi gyvybės eleksyras dykumų žmonėms.
AFP/„Scanpix“ nuotr./Pasaulio gyvūnai: kupranugaris |
10. Dažnai šie gyvūnai naudojami kariniuose veiksmuose, ypač dykumų vietovėse.