Pats žodis "panda" kilęs iš nepalietiško Raudonosios pandos pavadinimo "nigalya poonya", reiškiančio „bambukų valgytoją“. Skiriamos dvi pandų rūšys: Didžioji panda ir Raudonoji panda. Raudonoji panda vadinama pirmąja tikrąja panda. Ją atrado 1821 m, 48 metais anksčiau nei buvo atrasta ir Didžioji panda. Nors ir priklauso plėšriesiems žinduoliams, pandos yra žolėdės, minta daugiausia bambukais, racioną paįvairina vaisiais ir vabzdžiais (proteino šaltinis).
 |
| „Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Pand |
Didžioji panda
Dar vadinama bambukine meška – lokinių šeimos rūšis. Panda kilusi iš Kinijos ir gyvena kalnuotose tankiuose Kinijos provincijų Sichuan, Gansu ir Šanksi miškuose, 1500 – 4000 m. aukštyje. Sakoma, kad anksčiau pandų paplitimo teritorija buvo žymiai didesnė. Tačiau kadangi panda nesugebėjo prisitaikyti prie gyvenimo sąlygų, iš esmės dėl savo mitybos pobūdžio, tai teritorija, kurioje pandos gyvena, sumažėjo. Didžiosios pandos paplitę tik 5 900 kv. km plote.
Didžiąsias pandas sunku su kuo nors supainioti. Tankus kailis išmargintas baltos ir juodos spalvos lopais – pagrindinė spalva yra balta, priekinės ir užpakalinės kojos juodos. Juodos spalvos yra ausys, nosis ir plotai aplink akis.
 |
| „Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Panda vardu Yangas Guangas |
Raudonoji panda
Kinų kalboje Raudonoji panda yra vadinama „hunho“ arba „Firefox“, nes spalva ir dydžiu žvėrelis panašus į lapę. Jo kailiukas yra raudonos ir juodos spalvos. Raudonas kailis ant nugaros yra lygiai tokios pat spalvos kaip ir samanos ant medžių, augančių jų gyvenamuose plotuose. O štai juoda papilvė maskuoja nuo galimų plėšrūnų iš apačios. Be kita ko, pasauliui žinoma interneto naršyklė „Firefox“ pavadinta taip pat šių žvėrelių garbei.
 |
| „Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Raudonoji panda |
Kaip ir Didžioji panda, Raudonoji panda turi papildomą „nykštį“, kuris yra prailgintas kaulas, reikalingas bambuko stiebams patogiau griebti. Gyvūno nagai labai aštrūs. Jie įsitraukia atgal, į save, kaip ir kačių nagai. Per dieną Raudonoji panda suėda maždaug 200 000 eukalipto lapų.
Pandų gyvenimo būdas
Pandos vaikšto žeme, tačiau jos taip pat moka ir gerai laipioti, ir plaukti. Nakčia gyvūnai aktyvūs, o dieną miega šakose arba olose. Minta Didžioji panda bambukais, todėl ji kartais dar vadinama bambukine meška. Kadangi pandos protėviai buvo plėšrūnai, tai jos virškinimo sistema nėra optimaliai pritaikyta tokiam maistui kaip bambukas. Šiaip bambukai turi ne itin daug maistinių medžiagų. Panda gali įsisavinti tik 17% iš jų.
Todėl jai reikia kasdien suėsti didelius bambukų kiekius: apie 15 kg bambukų ūglių ir lapų. Kad suėstų tokį kiekį, panda „puotauja" 16 valandų per dieną. O augant jauniems pumpurams ir lapeliams, jai per dieną tenka suėsti per 40 kg žalumos, nes pumpuruose ir tik išsprogusiuose lapeliuose esti daug vandens. Kadangi bambukai auga ištįsus metus, pandai nereikalingas ir žiemos miegas.
 |
| „Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Panda |
|
|
| „Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Pandų mažyliai |
Išnykimo grėsmė
Bambukai reikalingi ne tik pandai, bet ir žmogui: jis iškerta ištįsus bambukų miškus. Todėl panda dabar labai retas gyvūnas, kuriam gresia išnykimas. Nuo 1939 metų panda Kinijoje saugoma įstatymų. Europiečiai medžiojo pandas savo malonumui, gaudė gražius „pavyzdžius“ zoologijos sodams. Dabar meškiukas panda – WWF ( World Wildlife Fond – Pasaulio Laukinės Gamtos Fondas) organizacijos simbolis gamtos apsaugai.
 |
| „Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Pandos jauniklis |
Kinijos mokslininkai kartu su kolegomis iš viso pasaulio pranešė neseniai, jog pagaliau iššifravo didžiosios pandos (Ailuropoda melanoleuca) genomą ir dabar tikisi nustatyti, kodėl šie gyvūnai taip nemėgsta poruotis.
Didžiosioms pandoms, kurios laikomos vienu iš Kinijos nacionalinių simbolių, gresia išnykimas. Laisvėje jų gyvena apie 1 600 (daugiausia pietvakarinėje Kinijos dalyje), o Kinijos ir kitų šalių zoologijos soduose – apie 250. Tiesa, šie duomenys nėra visų pripažįstami – kai kurių mokslininkų teigimu, laisvėje gyvenančių pandų skaičius siekia 3 000. Tačiau ir tai nėra labai didelis skaičius, turint omenyje, jog šie gyvūnai labai pasyviai dauginasi. Apie pandų nenorą poruotis sklinda legendos. Kinų mokslininkai jau mėgina specialiais pratimais ir „erotine medžiaga“ priversti šiuos gyvūnus daugintis aktyviau.
 |
| „Reuters“/„Scanpix“ nuotr./22 dienų panda |
Dauginimosi problema nėra vienintelė – mokslininkams labai rūpi ir kiti klausimai. Pirma, kodėl didžiosios pandos minta beveik vien tik bambukais. Šis veiksnys stipriai riboja jų galimybę prisitaikyti prie aplinkos. Ir antra – kodėl suaugusios pandos yra tokios didelės, jei tik gimusio mažylio svoris tesudaro 1% motinos svorio.
Pagal naujausius molekulinės genetikos duomenis didžiosios pandos nuo lokių evoliucinės linijos atsiskyrė prieš maždaug 15 milijonų metų. Šiuo metu neginčijamai laikoma, kad didžiosios pandos priklauso lokinių šeimai ir yra vieninteliai išlikę Ailuropodinae pošeimio atstovai.
Mokslininkų teigimu, išsamesnis genomo tyrimas bus baigtas dar šių metų pabaigoje – tuo laiku gali pasirodyti ir naujas straipsnis apie gautus rezultatus.
