Rusijos mokyklose vaikus, besimokančius valstybinių simbolių, mokytojai dažnai padrasina sakydami, jog Rusijos vėliava tikrai paprasta, ir jos spalvas bei jų eiliškumą prisiminti nėra sunku. Tereikia iš apačios į viršų iššifruoti KGB raides – „красный, голубой, белый“ (raudona, žydra, balta).
Ir iš tiesų, Rusijos vėliava – tai stačiakampio formos audeklas padalintas į vienodo aukščio horizontalias juostas: baltą viršuje, mėlyną per vidurį ir raudoną apačioje.
Beje, šis variantas, labai paplitęs slavų šalyse, pavyzdžiui, Slovakijos vėliava tokia pati, skiriasi tik tuo, jog joje įkomponuotas Slovakijos herbas. Pačios vėliavos proporcijos vienodos. Panašiai yra ir su Slovėnija – skiriasi tik proporcijos ir tai, jog vėliavoje įkomponuotas Slovėnijos herbas. Kroatijos ir Serbijos trispalvėse vėliavose skirtingas spalvotų juostų išdėstymas ir papildomai įkomponuoti herbai.
Istorijoje teigiama, jog Rusijos caras reformatorius Petras I-asis jaunystėje kelis metus praleidęs Olandijoje. Čia jis gilinosi į laivinkystės paslaptis, kvėpavo europietiškomis nuotaikomis. Manoma, kad būtent čia jam kilo mintis, jog Didžiosios „deržavos“ laivynui reikalinga sava garbinga vėliava. Anot padavimų, į akis jam kritusi olandų trispalvė. Ši buvo oranžinės, baltos ir mėlynos spalvų. Jam beliko tik šiek tiek ją pakoreguoti. Žinoma, jog 1693 m. Petras I-asis jau naudojo vėliavą savo laive, plaukiodamas Baltojoje jūroje.
Pagal kitą versiją Petras I-asis visai neprisidėjo prie vėliavos kilmės. Mat kur kas anksčiau, nei jis tapo caru, vienas iš Moskovijos vėliavų variantų buvo ta pati trispalvė, tik su dvigalviu ereliu centre. Teigiama, kad Rusijos vėliavos spalvos parinktos pagal Maskvos herbo spalvas, kuriame pavaizduotas šv. Jurgis (rusai jį mini Georgijaus vardu). Balta – Jurgio žirgo spalva, mėlyna – jo apsiausto spalva, raudona – herbinio skydo spalva.
1705 m. caro Petro I-ojo įsaku visi prekybiniai laivai turėjo plaukti iškėlę šią trispalvę vėliavą. Tokia vėliava naudota ir karo laivuose iki 1712 m., vėliau ji pakeista į Rusijos laivyno vėliavą (rus. Андреевский флаг).
Nuo 1858 iki 1883 metų, Rusiją valdant Romanovų dinastijai, oficialia Rusijos imperijos vėliava buvo trispalvė iš juodos, geltonos (auksinės) ir baltos horizontalių juostų.
Oficialiai vėliava patvirtinta 1883 m. gegužės 7 d.
Po Spalio revoliucijos 1917 m. trispalvė pakeista į raudoną vėliavą su proletariato simboliais kūju ir pjautuvu.
Dabartinę Rusijos trispalvę vėliavą II pasaulinio karo metu naudojo Rusijos išlaisvinimo armija. Po II pasaulinio karo Tarybų Sąjungos respublika naudojo raudonos spalvos vėliavą su vertikalia žydra juosta ties flagštoku. Kaip ir visų sąjunginių respublikų vėliavose, kairiame viršutiniame kampe buvo įkomponuotas auksiniai kūjis ir pjautuvas.
Apie 1990 metais Rusiją šiandien pristatanti vėliava tapo demokratinio judėjimo simboliu. Galutinai ši trispalvė vėliava įteisinta 1991 m. rugpjūčio 22 d.
