Kinijos vėliava (Trad. kin. k. – 五星红旗, dar vadinama – penkiakampių žvaigždžių raudonoji vėliava) – stačiakampė, raudonos spalvos, su kairiajame viršutiniame kampe įkomponuota auksine penkiakampe žvaigžde, aplink kurią puslankiu išsidėsčiusios dar keturios mažesnės penkiakampės auksinės žvaigždės.
Vėliavą suprojektavo ekonomistas ir aktorius Zeng Liansong iš Džedziango provincijos. Vyras, sukūręs vėliavą, tikino stengęsis į valstybinį simbolį įdėti kuklumo bei kartu didingumo, kuriame atsispindėtų šalies istorija ir geografija, nacionalinė dvasia bei kultūra.
Po polietinio karo pabaigos 1949-aisiais Kinijos valdžioje įsitvirtina Komunistų partija. Ji ir pradeda naudoti minėtąją raudonąją vėliavą su geltonomis žvaigždėmis.
Raudona spalva vėliavoje – komunizmo spalva, didžioji auksinė žvaigždė simbolizuoja Kinijos komunistų partiją. Likusių keturių žvaigždžių simbolika nėra tiksli. Manoma, kad jos simbolizuoja keturias klases: darbininkų, valstiečių, miestiečių (pagal kitą nuomonę – inteligentiją) ir patriotinių kapitalistų. Arba, anot kitos versijos, keturios žvaigždės simbolizuoja skirtingas šalyje gyvenančias tautas: kinus, Tibeto gyventojus, mandžiūrus ir uigūrus.
Kinijos vėliavos įstatyme įrašyta, jog vienas šio simbolio tikslų „šalies piliečių sąmoningumo didinimas ir patriotizmo dvasios kėlimas“. Vėliavą Kinijoje pamatysite visur: ant valstybinių ir komercinių pastatų, o per valstybines šventes – aplink paikstysis raudonoji jūra.
Daugelis Kinijos pramonės produktų taip pat vadinami vėliavos vardu – pavyzdžiui kiniškas limuzinas turi „Raudonosios vėliavos“ pavadinimą.
Iki revoliucijos Kinijos vėlavose būta drakonų, reiškusių išmintį ir nešusių turtus bei sėkmę, vėliau būta įvairiausių spalvų juostų, simbolizuojančių šalies daugiatautiškumą. Tačiau, kad ir kaip atrodytų vėliava, kinai ją labai gerbia ir suteikia jai daug prasmės. Matyt, už tai raudonoji drobė juos įkvepia ir veda pirmyn.
