 |
| Travel.ru nuotr. /„Velnio baseinas“ ant Viktorijos krioklio krašto – adrenalino dozė ilgam |
„Velnio baseinas” – tai Viktorijos krioklio upės vieta, esanti prie pat krioklio krašto. Vos už keliolikos centimetrų – 108,3 m aukščio praraja žemyn ir gaudžiantis krentantis vanduo. Teigiama, jog „Velnio baseine“ išsimaudę drąsuoliai trykšta geromis emocijomis ir kraują užplūdusiu adrenalinu.
Tačiau, kaip susidaro „Velnio baseinas“? Viktorija – tai krioklys pietų Afrikoje, ant Zambezės upės, krentantis iš 108,3 m aukščio ir esantis 1,6 km pločio. Jis yra pasienyje tarp Zambijos ir Zimbabvės valstybių. Krioklyje gausu salelių, kurios dalija jį į daug mažų krioklių. Tirštas rūkas ir garsus šniokštimas yra girdimas maždaug 40 km spinduliu.
Krioklio viršuje vieną dalį Viktorijos krašto skiria uola, kur patenka vanduo. Čia pat – įdubimas, todėl ši vieta atrodo kaip nedidelis baseinas tarp uolų. Būtent dėl šios įspūdingos vietos, bei už keliolikos centimetrų nuo krašto stūksančios prarajos, „baseinas” pavadintas – „Velnio baseinu”.
Jame saugiai pasimaudyti galima nuo rugsėjo iki gruodžio, tuo metu nukrenta vandens lygis Zambezės upėje. Būtent besimaudant šiame nedideliame baseinėlyje galima priartėjus prie pat prarajos krašto pažiūrėti žemyn, kur vanduo krenta žemyn! Tam ryžtasi drąsiausieji...
| Photoshtab.ru nuotr. /„Velnio baseinas“ ant Viktorijos krioklio krašto – adrenalino dozė ilgam |
Kiek žinoma, nelaimingų atsitikimų „Velnio baseine“ kol kas išvengta, žemyn niekas nenukrito.
Viktorijos krioklys
Pirmasis europietis, aptikęs krioklį (1855 m.), buvo Deividas Livingstonas, anglų keliautojas, kuris jį pavadino tuometinės Anglijos karalienės Viktorijos garbei. Krioklys įeina į dviejų nacionalinių parkų teritoriją ir pritraukia daug turistų. Šie parkai įtraukti į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą.
 |
| Wikimedia.org nuotr. /„Velnio baseinas“ ant Viktorijos krioklio krašto – adrenalino dozė ilgam |
Dabar apie krioklių susidarymo procesą žinoma daugiau negu Livingstono laikais. Centrinis Zambijos plokščiakalnis – tai didžiulis 300 m storio klodas bazaltinės lavos, vulkano išlietos prieš 200 mln. metų, daug anksčiau prieš susiformuojant Zambezei. Išsilydžiusioms uolienoms auštant, jos kietėjo ir skeldėjo, susidarė įtrūkių tinklas. Šiuos įtrūkius užpildė minkštesnės medžiagos sudarydamos daugmaž lygų sluoksnį.
Tačiau maždaug prieš pusę milijono metų, kai plokščiakalniu pradėjo tekėti Zambezė, ji susidūrė su vienu iš tų įtrūkių. Vanduo ėmė plauti minkštą užpildą grauždama griovį. Upė tvindė jį griausmingai plakdamasi ir keldama purslų debesis, kol pradėjo veržtis per žemesnįjį plyšio kraštą ir toliau – į siaurą tarpeklį. Taip atsirado pirmas krioklys. Tačiau procesas tuo nesibaigė. Nepaliaujama tėkmė per vandenkričio briauną silpniausioje vietoje pradėjo griauti uolos kraštą. Triukšmingi vandens srautai vis labiau graužė griovį ardydami upės dugną prieš srovę – taip formuodami naują siaurą tarpeklį, nusidriekiantį įžambiai pirminiam tarpekliui. Taip nuožulniai besitraukdama upė rado kitą įtrūkį iš rytų į vakarus ir išplovė minkštą jo užpildą. Per įtrūkių tinklą braudamasi prieš srovę, upė sukūrė zigzaginių tarpeklių virtinę, išsidėsčiusią pasroviui nuo krioklių.
| Šiandien pasroviui galima pamatyti septynis tokius tarpeklius: kiekvienas jų yra jau išnykusio vandenkričio pėdsakas. Aštuntasis tarpeklis – dabartinio Viktorijos krioklio, tačiau ir šis pamažėl irsta. Erozija šių tarpeklių kelyje vyksta apie 1,6 km per 10 000 metų tempu. Galimas daiktas, kad devintoji besitraukiančio krioklio vieta bus vakariniame krašte esantis Velnio slenkstis. |
Šalia krioklio pastatyta Livingstono statula, o ties Verdančiu katilu tarpeklis perdengtas tiltu, kuris 1905 m. pastatytas geležinkeliui, nutiestam iš Bulavajo. 1938 m. žemupio link buvo pastatyta elektrinė, o vėliau, 1969 m., – Peilio ašmenų pėsčiųjų tiltas. Jis jungia pagrindinį žemyną su stulbinančiu kyšuliu, suteikdamas turistams galimybę gėrėtis nuostabiais reginiais.
