Skrydžiai prasidėjo penktadienį. „787-9“ lėktuvai pakilo iš „Boeing“ centro Everete netoli Sietlo ir po 14 valandų ir 12 tūkst. km nusileido Dohoje.
Naujus lėktuvus pristatyti į reikiamą oro uostą skrendant visiškai be keleivių yra įprasta praktika. Tačiau šeštadienį lėktuvų maršrutas sukėlė nemažai klausimų. Praėjus mažiau nei 10-iai valandų po atvykimo į Katarą, „Dreamliner“ orlaiviai pakilo iš Dohos atgal į JAV.
Šįkart jie 13 tūkst. km skrido į Pietų Kalifornijos logistikos oro uostą Viktorvilyje, netoli Los Andželo. Everetą ir Viktorvilį skiria vos 1,5 tūkst. km. Nuskristi būtų tereikėję vos poros valandų.
„Qatar Airways“ savo skrydžių nekomentuoja, tačiau į Viktorvilį jie tikriausiai buvo pristatyti baigiamiesiems darbams. Čia esančiame aviacijos centre tikriausiai bus įrengtos skrydžio pramogų sistemos, naujos verslo klasės kėdės „Qsuites“ ir pan.
Tad kodėl lėktuvai skrido po 25 tūkst. kilometrų vietoj 1,5? Kam reikėjo sugaišti tiek daug laiko ir išeikvoti tiek daug degalų? Ypač turint omenyje, kiek kritikos dėl oro taršos šiemet susilaukia komercinė aviacija. Švedijoje kilęs, dabar pasaulyje stiprėja judėjimas prieš keliones lėktuvu. Jo dalyvių teigimu, toks judėjimo būdas – pernelyg didelis (perskaičiavus keleiviui – gerokai didesnis už, tarkime, automobilio ar traukinio) globalią klimato kaitą sukeliančio CO₂ šaltinis. Jie atsisako kelionių lėktuvais ir ragina taip pat elgtis kitus.
Onemileatatime.com rašo, kad tai, jog per 24 valandas „Qatar Airways“ iš „Boeing“ gavo net septynis lėktuvus, gali būti paties lėktuvų gamintojo sprendimas. Tikėtina, kad „Boeing“ norėjo iki metų pabaigos užbaigti sandorius, jog ši statistika pagerintų sudėtingus lėktuvų gamintojo metus.
Tačiau kodėl septynis lėktuvus nuspręsta skraidinti tokiu neįprastu maršrutu? Vietoj trumpo vidinio skrydžio jie buvo išsiųsti į 14 ultra ilgųjų skrydžių. Akivaizdu, kad tai bendrovei turėjo kainuoti nemažai.
Onemileatatime.com svarsto, kad to galbūt reikėjo dėl dokumentų tvarkymo. Kadangi lėktuvus oficialiai perėmė oro linijos, galbūt reikėjo juos užregistruoti Katare. Kadangi šie orlaiviai artimiausiu metu dar neskraidins keleivių, jie dar ne vieną mėnesį leis JAV aviacijos centre. O galima numanyti, kad „Boeing“ buvo labai svarbu kuo skubiau baigti tvarkyti dokumentaciją.
Prieš kelis mėnesius pasipiktinimo sulaukė ir kitas „Qatar Airways“ skrydis. Jis truko vos 9 minutes, o skrista tik 38 kilometrus. Maršrutas tarp Lježo ir Mastrichto buvo išvadintas ekologine nesąmone.
Sulaukusios kritikos, oro linijos pateikė pasiaiškinimą. Išplatintame pranešime teigiama, kad atsirado naujas olandas klientas, kuris dėl asmeninių priežasčių paprašė krovinį pristatyti į Mastrichto oro uostą. „Pakilimo takas ten nėra toks ilgas, kad būtų galima pakilti ir tęsti skrydį iki Meksiko. Dėl to prieš skrydį į Meksiką nusprendėme orlaivį nuskraidinti į Lježą, kuriame yra ilgesnis takas“, – aiškino „Qatar Airways“.
Daugiau apie tai skaitykite čia: Pasipiktinimo sulaukė skrydis, trukęs vos 9 minutes
Kiek skrydžiai turi įtakos klimato kaitai?
Kaip anksčiau rašė technologijos.lt, visgi aviacija – ne didžiausias šiltnamio efektą sukeliančių dujų šaltinis. Skaičiuojant vien sudeginamų degalų emisijas, jos sudaro vos 2–3 proc. (nors remiantis artimiausių dešimtmečių prognozėmis jos augs kartu su oro transporto intensyvumu). Tai gerokai mažiau už kelių transporto emisijas.
Tačiau skaičiuojant vienam vartotojui tenkančią emisiją situacija visai kitokia. Vertinant žmogaus suvartojamų produktų ir paslaugų anglies pėdsaką, skrydžiai sudaro vieną didžiausių dalių. „Skrydžio iš Londono į Niujorką ir atgal emisija yra maždaug tokia pati kaip vidutinio ES gyventojo namo apšildymas visus metus“, – pažymima Europos Komisijos ataskaitoje.
Skaičiuojant vienam lėktuvo keleiviui tenkantį išskiriamo CO₂ kiekį kilometrui kelio, jis gerokai didesnis, nei tenkantis automobiliui. Traukiniams – dešimtis kartų mažesnis.
